Genialu ar visiškai kvaila? Kodėl lėktuvai negaminami iš „nesunaikinamų“ juodųjų dėžių medžiagos? ()
Atsakyta į amžiną klausimą.
© Jules Meulemans (GFDL <http://www.gnu.org/copyleft/fdl.html> or GFDL | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:United_Airlines_Boeing_777-200_Meulemans.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiekvieną kartą po aviacijos katastrofos pasaulis sulaikęs kvėpavimą laukia tos pačios žinios – ar rasta „juodoji dėžė“? Šis oranžinis (taip, ji nėra juoda!) prietaisas geba ištverti neįtikėtiną karštį, milžinišką slėgį ir smūgius, kurie lėktuvą paverčia metalo laužo krūva.
Daugeliui keleivių bent kartą gyvenime kilo natūrali mintis: „Palaukite, jei mes turime medžiagą, kurios neįmanoma sunaikinti, kodėl, po velnių, visas lėktuvas nėra pagamintas iš jos?“
Atsakymas jus nustebins – pasirodo, toks „nesunaikinamas“ lėktuvas būtų tikras inžinerinis košmaras, o skristi juo nenorėtų niekas. Štai trys pagrindinės priežastys, kodėl ši geniali idėja realybėje tiesiog neveiktų.
1. Jis tiesiog nepakiltų nuo žemės.
|
Juodosios dėžės gaminamos iš itin tvirtų medžiagų: plieno, titano ir storo izoliacinio sluoksnio. Jos yra neįtikėtinai sunkios. Jei sukonstruotume vidutinį „Boeing 747“ iš tokių pačių medžiagų, jis taptų toks sunkus, kad jokie šiuolaikiniai varikliai jo nepakeltų į orą. Lėktuvas skrenda tik todėl, kad yra pagamintas iš lengvo aliuminio ir kompozicinių medžiagų.
2. Fizikos dėsnių neapgausi: jūs vis tiek žūtumėte.
Tai pati šiurpiausia dalis. Net jei lėktuvo korpusas liktų sveikas po smūgio į žemę, jame esantys žmonės – ne. Įsivaizduokite, kad esate plieninėje dėžėje, kuri 800 km/h greičiu trenkiasi į sieną. Dėžė nesubyra, tačiau viduje esantys objektai (ir žmonės) dėl inercijos taptų košė. Dabartinė lėktuvo konstrukcija sukurta taip, kad ji „sugertų“ smūgio energiją lūždama ir deformuodamasi – panašiai kaip modernių automobilių bamperiai.
3. Kaina, kurią sunku suvokti.
Titano ir specialaus plieno lydiniai kainuoja milžiniškus pinigus. Jei lėktuvas būtų gaminamas kaip juodoji dėžė, bilietas iš Vilniaus į Londoną kainuotų ne 50 eurų, o greičiausiai tiek, kiek naujas prabangus automobilis. Be to, toks monstras sunaudotų tiek degalų, kad skrydis taptų ekonomiškai neįmanomas.
Taigi, kitą kartą sėsdami į lėktuvą džiaukitės, kad jis pagamintas iš lengvo aliuminio. Tai vienintelis būdas patogiai, pigiai ir – paradoksalu – saugiai pasiekti tikslą.
.jpg)
