Amžinos konstrukcijos jau čia? Mokslininkai sukūrė „savaime užgyjančią“ medžiagą, kuri tarnaus šimtmetį ()
Pabaiga lėktuvų katastrofoms ir tiltų griūtims. Frazė „susidėvėjo nuo senatvės“ gali išnykti iš mūsų žodyno.
© Distractxreact (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Jumo_004.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įsivaizduokite lėktuvo sparną, kuris „užgydo“ savo įtrūkimus tiesiog skrydžio metu, arba tiltą, kuriam nereikia remonto 100 metų. Tai nebe mokslinė fantastika. Revoliucinis proveržis kompozitinių medžiagų srityje žada erą, kurioje struktūriniai gedimai tiesiog išnyks savaime.
Inžinerijos pasaulį sudrebino naujas tyrimas. Mokslininkai pristatė technologiją, kuri leidžia struktūriniams kompozitams patiems save remontuoti ne mėnesius ar metus, o ištisą šimtmetį.
Kaip tai veikia
|
Tradicinės medžiagos, veikiamos apkrovų, ilgainiui „pavargsta“ – atsiranda mikroįtrūkimai, kurie galiausiai baigiasi katastrofa. Tačiau naujoji technologija veikia panašiai kaip žmogaus organizmas.
Kompozito viduje integruota speciali automatizuota sistema, kuri, pajutusi menkiausią lūžį, į pažeistą vietą nedelsiant išleidžia regeneruojančias medžiagas. Šis procesas vyksta „čia ir dabar“ (in situ), todėl medžiaga nepraranda savo tvirtumo net po daugybės pažeidimų ciklų.
Kodėl tai keičia viską?
Iki šiol „savaime užgyjančios“ medžiagos turėjo vieną didelę problemą – jos veikdavo tik vieną ar kelis kartus. Šis naujas metodas užtikrina šimtmečio laikotarpio atsistatymą. Tai reiškia:
- nulinė priežiūra. Kosminiai laivai, vėjo jėgainės ar vandenynų platformos galėtų veikti dešimtmečius be jokio žmogaus įsikišimo;
- saugumas. Kritinės konstrukcijos tampa praktiškai nesunaikinamos – lūžis nebeplinta, nes jis užtaisomas greičiau, nei spėja pridaryti žalos;
- ekologija. Medžiagos, kurios tarnauja 100 metų, drastiškai sumažina gamybos atliekų kiekį ir poreikį nuolat gaminti naujas detales.
Ar tai pabaiga „suplanuotam nusidėvėjimui“?
Nors skeptikai gūžčioja pečiais, technologijos autoriai įsitikinę – mes stovime ant perversmo slenksčio. Jei ši technologija bus pritaikyta masinėje gamyboje, frazė „susidėvėjo nuo senatvės“ gali išnykti iš mūsų žodyno.
Ar esame pasiruošę pasauliui, kuriame daiktai gyvena ilgiau už jų savininkus? Vienas dalykas aiškus – aviacijos ir statybų sektoriai po šio atradimo nebebus tokie patys.
