„Černobylis ore“? Tai branduolinis skraidantis lėktuvnešis, ore galėjęs išbūti 41 parą (Video) ()
Turėjo gabenti ištisą naikintuvų armadą.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=FXTR-QNGUt0&t=178s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įsivaizduokite dangų užtemdantį plieninį milžiną, kurio sparnų ilgis siekia beveik pusę kilometro, o viduje gaudžia branduolinis reaktorius. Tai ne ištrauka iš mokslinės fantastikos romano, o realus „Lockheed“ inžinierių projektas CL-1201. Šis skraidantis lėktuvnešis turėjo tapti baisiausiu Pentagono ginklu, galinčiu ore išbūti daugiau nei mėnesį ir gabenti ištisą naikintuvų armadą.
Gigantomanija be ribų
Šaltojo karo įkarštyje JAV ambicijos neturėjo ribų. CL-1201 projektas buvo skirtas sukurti didžiausią kada nors suprojektuotą lėktuvą. Jo skaičiai iki šiol verčia iš koto:
- sparnų plotis 341 metras (palyginimui, „Boeing 747“ sparnų plotis – tik 60 metrų);
- svoris apie 5400 tonų;
- varomas branduolinio reaktoriaus, kurio galia siekė 1,8 gigavato.
|
Šis monstras buvo suprojektuotas taip, kad jam nereikėtų degalų papildymo. Branduolinė energija leistų milžinui skrosti debesis 41 parą be jokio nusileidimo, skriejant viršgarsiniu greičiu ten, kur jo labiausiai reikia.
Skraidanti tvirtovė ir „parazitiniai“ naikintuvai
CL-1201 nebuvo tiesiog transportinis lėktuvas. Tai buvo skraidanti karinė bazė. Pagal planą, jis turėjo gabenti iki 22 naikintuvų, kurie būtų pritvirtinti po jo sparnais. Prireikus, jie tiesiog atsikabintų ore, atliktų misiją ir vėl sugrįžtų į „motininį“ laivą.
Viduje turėjo gyventi virš 800 įgulos narių, o lėktuvo viduje planuotos netgi poilsio zonos ir valgyklos. Tai būtų buvęs tikras miestas danguje, pasiruošęs smogti bet kuriam pasaulio taškui per kelias valandas.
Kodėl mes jo nepamatėme?
Nors inžineriniu požiūriu projektas atrodė įgyvendinamas, jį sužlugdė dvi esminės priežastys: kaina ir saugumas. Sukurti tokį monstrą būtų kainavę trilijonus, o mintis apie „skraidantį Černobylį“, kuris katastrofos atveju galėtų nukristi ant bet kurio miesto, privertė kariuomenės vadus sudėti brėžinius į giliausius stalčius.
Šiandien CL-1201 lieka priminimu apie laikmetį, kai žmogaus vaizduotė ir techninės ambicijos neturėjo jokių saugiklių. Ar šiandienos technologijos leistų prikelti šį projektą? Atsakymas gali būti arčiau, nei manome.
.jpg)
.png)