Pilotai bus „akli“: Rusija sugalvojo, kaip „nustebinti“ aviacijos pasaulį. ()
Tokioje situacijoje suvaldyti itin greitą lėktuvą būtų praktiškai neįmanoma...
.jpg)
© Kārlis Dambrāns from Latvia, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:AirBaltic_Bombardier_CS300_launch_event_(31581897816).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos propaganda trimituoja apie „pro proveržį“ aviacijoje: baigtas kurti naujo viršgarsinio keleivinio lėktuvo koncepcinis dizainas. Tačiau už blizgių vizualizacijų slepiasi inžineriniai sprendimai, kurie kvepia savižudybe, ir ekonominė realybė, rodanti, kad šis projektas greičiausiai niekada nepakils nuo popieriaus.
„Aklas“ skrydis: be priekinio stiklo, bet su monitoriais
Valstybinio aviacijos sistemų tyrimų instituto (GosNIIAS) vyriausiasis specialistas Andrejus Popovas atskleidė detales, kurios privertė Vakarų ekspertus gūžčioti pečiais. Naujasis orlaivis neturės tradicinio priekinio stiklo.
„Orlaivis suprojektuotas be priekinio stiklo: jame bus tik monitoriai ir jutikliai. Fiuzeliažas yra labiau aptakios išvaizdos, su aštria nosimi, kuri nenukara, kitaip nei legendinių „Tu-144“ ar „Concorde“, – aiškino A. Popovas.
|
Nors tokia konstrukcija pasirinkta siekiant maksimalios aerodinamikos ir mažesnio pasipriešinimo viršgarsiniu greičiu, ji sukuria mirtiną riziką. Jei elektroninė įranga, jutikliai ar vaizdo ekranai suges, pilotai taps visiškai „akli“. Tokioje situacijoje suvaldyti itin greitą lėktuvą būtų praktiškai neįmanoma, o tai kelia tiesioginę grėsmę keleivių gyvybėms.
Technologinis „Frankenšteinas“ ant „Yak-40“ pagrindo
Nors projektas vadinamas inovatyviu, Rusijos specialistai pripažįsta, kad dalis technologijų buvo bandomos naudojant morališkai pasenusį „Jak-40“ kaip skraidančią laboratoriją.
Nacionalinis tyrimų centras „Žukovsko institutas“ koordinuoja darbus, o GosNIIAS bando kurti sudėtingas aviacijos sistemas, tačiau kyla esminis klausimas: ar šalis, kuriai šiuo metu trūksta paprasčiausių vakarietiškų mikroschemų ir komponentų dėl sankcijų, sugebės sukurti patikimą skaitmeninę „regą“ viršgarsiniam lėktuvui?
Ambicijos prieš realybę: kodėl jis niekada nepakils?
Ekspertai pabrėžia, kad šis projektas labiau primena propagandinį dūmų uždangą nei realų planą. Šiuolaikinė Rusija susiduria su milžiniškais sunkumais gamindama net „įprastus“ keleivinius lėktuvus, tokius kaip SJ-100 ar MS-21, kurių gamybos terminai nuolat nukeliami dėl komponentų deficito.
Viršgarsinė aviacija yra brangiausia ir sudėtingiausia civilinės aviacijos šaka. Atsižvelgiant į Rusijos izoliaciją, lėšų trūkumą ir technologinį atsilikimą, tikimybė, kad šis „aklas“ lėktuvas kada nors vežios keleivius, yra artima nuliui. Greičiausiai tai liks dar vienu „analogų neturinčiu“ projektu, skirtu tik vidaus vartojimui ir lėšų „įsisavinimui“.
.jpg)
