Ar Lietuvos oro uostams reikia vardų? (7)
Pasaulyje gausu oro uostų, kuriems suteikti žymių žmonių, herojų, nacionalinių įvykių ar net paplūdimių vardai. Lietuvoje tokių oro uostų nėra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nė vienas oro uostas Lietuvoje neturi savo vardo, kaip kad, pavyzdžiui, Varšuvos Frederico Chopino ar Paryžiaus Charles’o de Gaulle’o oro uostas. Johno Kennedy oro uostas Niujorke, Leonardo da Vinci – Romoje, Johno Lennono – Liverpulyje, Čingischano – Ulan Batore, Indiros Gandi – Delyje, Robino Hudo – Šefilde.
Lietuvoje lėktuvai kyla ir leidžiasi keturiuose oro uostuose, kurie ir vadinasi vietovių vardais: Vilniaus, Kauno, Palangos ir Zoknių. Latvijoje taip pat nė vienas oro uostas neturi specialaus, tik tai šaliai būdingos asmenybės ar įvykio, vardo. Tačiau Estijoje 2009-aisiais, minint Lennarto Merio aštuoniasdešimties metų jubiliejų, Talino oro uostui suteiktas šio Estijos prezidento vardas.
„Pavyzdžiui, labai gražus Varšuvos oro uosto pavadinimas – jis vadinasi F. Chopino oro uostas. Ir visi, atskrendantys į Varšuvą, mano, kad čia turbūt gyveno ar gimė F. Chopinas. Man atrodo, kad čia yra labai gera idėja, kuri tikrai reprezentuotų kažkokį žymų objektą ar žymų žmogų Lietuvoje. Kodėl, pavyzdžiui, negalėtų vadintis „Tarptautinis M. K. Čiurlionio oro uostas“? Mes kažkada su draugais diskutavome ir dauguma žmonių tikrai pritaria, kad galėtų Vilniaus oro uostas vadintis kažkokio žymaus Lietuvos žmogaus vardu“, – sako medikas Andrius Degulys.
Daug keliaujantis A. Degulys pasakoja, kad beveik visi oro uostai, kuriuose teko lankytis, turi vardus.
Lietuvos Susisiekimo ministerija sako, kad nėra gavusi nė vieno pasiūlymo dėl vardų suteikimo oro uostams. Iniciatyvos nėra nei iš piliečių, nei iš valdžios pusės. Be to, kaip teigia susisiekimo ministerijos atstovas Martynas Čerkauskas, šiuo metu ir nėra poreikio Lietuvos oro uostams suteikti globėjų vardų.
„Priežastys yra kelios. Jeigu mes renkamės vardą, tai tada, manau, turi būti didelis visuomenės palaikymas. Gali kilti ginčų, kodėl vardas yra toks, o ne kitoks. Tai čia viena gali būt bėda. Antra bėda, kad mūsų miestai nėra tokie dideli ir jų žinomumas Europoje nėra didelis. Jeigu pasakai, kad lėktuvas skrenda į Vilniaus oro uostą, galbūt dar būna šiek tiek aišku. Tačiau jei oro uostas bus pavadintas tik patiems lietuviams žinomu vardu, gali irgi kilti problemų. Ir dabar kyla klausimas, ar mes turime tokių asmenybių, kurių pavardę pasakius, jos yra žinomos. Reikėtų tada skirti lėšų pavadinimo reklamai, viešinimui“, – teigia M. Čerkauskas.
Susisiekimo ministro atstovas teigia, kad didelės įtakos oro uosto veiklai ar skrydžių skaičiui oro uosto pavadinimas neturi. Pasak M. Čerkausko, vienintelis įmanomas pasikeitimas planuojamas dėl Palangos oro uosto vardo.
„Jau kokius gerus metus diskutuojama galimybė vadinti Klaipėdos-Palangos oro uosto vardu. Dėl to, kad Klaipėda yra didesnis miestas, yra žymesnis“, – sako Susisiekimo ministerijos atstovas M. Čerkauskas.
Oro uostų pervadinimo garsių žmonių vardais tradicija išplėtota dar nuo pirmų komercinės aviacijos plėtros dienų. Vienas pirmųjų – Niujorko Fiorello La Guardia oro uostas, 1947-aisiais metais pavadintas miesto mero, daug prisidėjusio prie didmiesčio plėtros, garbei. Nuo to laiko daugiau kaip 50 didžiųjų oro uostų buvo perkrikštyta įvairių karališkųjų dinastijų atstovų, menininkų, kompozitorių, rašytojų ir revoliucinių herojų garbei. Vienas žinomiausių pasaulyje – Paryžiaus Charles’o de Gaulle’o oro uostas.
Lietuvos radijo bendradarbis Prancūzijoje Valdas Papievis teigia, kad diskusijų, kaip pavadinti moderniausią ir didžiausią Prancūzijos oro uostą, nebuvo.
„Čia Prancūzijoje tai toks savaime suprantamas dalykas. Generolas Charles’is de Gaulle’is yra neabejotinai iškiliausia Prancūzijos XX amžiaus asmenybė. Jo vardas tapęs kaip Prancūzijos išsilaisvinimo simboliu. Yra ir dar viena konkretesnė priežastis: sprendimas statyti oro uosta Paryžiaus šiaurėje priimtas 1964 m., kai Ch. de Gaulle’is buvo šalies prezidentu. Šį projektą generolas tarsi palaimino“, – pasakoja Lietuvos radijo bendradarbis Prancūzijoje Valdas Papievis.
Dažniausiai oro uosto globėju tampa jau mirusi asmenybė, tačiau, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje Gdansko oro uostui skirtas „Solidarumo“ lyderio Lecho Walensos vardas. Beje, Lenkijoje iš 12 oro uostų net 8 turi vardus.
„Vardų Lenkijos oro uostams suteikimas prasidėjo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje. Pirmasis buvo Krokuvos oro uostas, kuriam po didelio remonto1995 m. buvo suteiktas popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vardas. Po to Varšuvos tarptautinis oro uostas pasirinko F. Chopino vardą. Galbūt visuomenėje diskusija sukėlė Gdansko oro uosto sprendimas pasivadinti L. Walensos vardu. Visuomenėje buvo diskutuojama, kad gyvo žmogaus vardu vadinamas oro uostas“, – sako Lietuvos radijo bendradarbė Lenkijoje Nijolė Druto.
Oro uostų pavadinimai kursto ir nacionalines aistras. Albanijos sostinės Tiranos oro uostas pavadintas Motinos Teresės vardu. Tačiau ji gimė Skopjėje, Makedonijoje, o savo labdaringą veiklą plėtojo Indijoje, Kalkutoje. Airijoje buvo įsteigta jos labdaros organizacija. Britų dienraštis „The Independent“ yra sudaręs ir keisčiausių oro uostų pavadinimų sąrašą, į kurį patenka Batmano oro uostas Turkijoje, Marinuoto ežero Kanadoje, Mirusio arklio Jungtinėse Valstijose ar Įsimylėjusio žvilgsnio Gvianoje… Oro uostams duodami ir gyvūnų pavadinimai, tokie kaip Anties, Elnio, Lapės, Viščiuko, Bebro ir daugelis kitų. Į visus gyvūnų vardų oro uostus galima patekti skrendant į Jungtines Valstijas ar Kanadą.
Lrt.lt primena, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris praeitais metais siūlė JAV prezidento Ronaldo Reagano vardu perkrikštyti Šiaulių karinę oro pajėgų bazę.
Odeta Vasiliauskaitė, Lietuvos radijas
