Kol pasaulis kovoja dėl naftos, Kinija išbandė pirmąjį tokį lėktuvą pasaulyje (FOTO, VIDEO) ()

2026-05-18

Šio lėktuvo ypatingumas yra ne tik tai, kad jis pakilo.

AEP100 varikliu varomas lėktuvas
© Ekrano kopija | https://x.com/ChinaScience/status/2041320052876603533/photo/1

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Kinijoje, 2026 m. balandžio 4 d., iš Džudžou (Hunano provincija) oro uosto pakilo 7,5 tonos svorio nepilotuojamas krovininis lėktuvas. Jis pakilo į 300 metrų aukštį, nuskriejo 36 kilometrus 220 km per valandą greičiu ir nusileido po 16 minučių.

Lėktuvą varė AEP100 – vandeniliu varomas turbopropelerinis variklis, kurį visiškai sukūrė Kinijos „Aero Engine Corporation“. Remiantis naujienų agentūros „Xinhua“ pranešimu apie šį skrydį, tai buvo pirmasis pasaulyje tokios galios vandeniliu varomo turbopropelerinio variklio bandomasis skrydis.

A 7.5-tonne unmanned cargo aircraft powered by AEP100, China's independently developed megawatt-class hydrogen-fueled turboprop engine, successfully completed its maiden flight on Saturday at an airport in Zhuzhou, central China's Hunan Province, marking the world's first test… pic.twitter.com/zswUjvB2OK
— China Science (@ChinaScience) April 7, 2026

„White Shark FOX" žaidimų ausinės: tvirta ir lengva konstrukcija, aukšto lygio patogumas, ir netikėtai brandus garsas (APŽVALGA)

O kas, jeigu pigios ausinės nustotų apsimetinėti ir paprasčiausiai padarytų viską teisingai? Susipažinkite su „White Shark FOX“.

Išsamiau

Variklis veikė normaliai viso skrydžio metu, išlaikydamas stabilų veikimą nuo pakilimo iki nusileidimo. Atlikęs visus planuotus manevrus, orlaivis saugiai grįžo.

Tuo pačiu metu AECC (Kinijos valstybinės įmonės, kuri specializuojasi orlaivių, sraigtasparnių, dronų ir palydovų variklių kūrime ir gamyboje) ekspertai pabrėžė, kad šis skrydis patvirtina, jog Kinija turi visą vandenilinių orlaivių variklių technologinę grandinę, apimančią tiek pagrindinius komponentus, tiek visišką variklių integraciją.

A 7.5-tonne unmanned cargo aircraft powered by AEP100, China's independently developed megawatt-class hydrogen-fueled turboprop engine, successfully completed its maiden flight on April 4 at an airport in Zhuzhou, China's Hunan. https://t.co/kWr8EpZuTY pic.twitter.com/eGYufaTpjX
— CCTV+ (@CCTV_Plus) April 5, 2026

AEP100 unikalumas slypi ne tik tame, kad jis skrido. Tai ir tai, kas vyksta variklio viduje. AEP100 turbinos cikle tiesiogiai degina skystą vandenilį – tas pats pagrindinis metodas, naudojamas įprastuose reaktyviniuose varikliuose žibalui deginti. Jame nenaudojami vandenilio kuro elementai elektros energijai gaminti – šį kelią savo pirmiesiems komerciniams vandeniliu varomiems orlaiviams pasirinko Vakarų gamintojai, tokie kaip „Airbus“.

#AECC #Hunan

AECC successfully conducted (April 4) the maiden flight of the AEP100 - a megawatt-class hydrogen-fuelled turboprop engine - mounted on the 7.5-ton SA750U unmanned cargo aircraft at Zhuzhou Lusong Airport. https://t.co/w9uodrkk1o pic.twitter.com/buXZXdvoOK
— Iron Lady (@nuwangzi) April 5, 2026

Tiesioginis degimas pasižymi didesniu galios tankiu ir lengvesniu pritaikymu – dviem savybėmis, kurios yra svarbios didesniems orlaiviams. Kompromisas yra degalų valdymas. Vandenilis dega karščiau nei žibalas ir turi būti laikomas kriogeninėje maždaug -253 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Skysto vandenilio šalčio palaikymas viso skrydžio metu išlieka pagrindiniu inžineriniu iššūkiu.

Vis dėlto AECC neatskleidė, kaip AEP100 degalų sistema atlaikė terminius įtempius 16 minučių skrydžio metu. Bandymas turėjo būti trumpas, bet pakankamai ilgas, kad būtų patvirtintas stabilus variklio veikimas. Tačiau jo nepakako, kad būtų galima atsakyti į klausimus apie patvarumą, techninės priežiūros intervalus ar degalų naudojimo efektyvumą per visą eksploatavimo laiką.

Pats variklis yra turbopropelerinis, tai reiškia, kad jis suka sraigtą, o ne tiesiogiai kuria reaktyvinio variklio trauką. Ši konfigūracija atitinka pradinius Kinijos pareigūnų aprašytus naudojimo scenarijus: nepilotuojamas krovinių gabenimas, salų logistika ir regioniniai maršrutai, kur infrastruktūrą galima kontroliuoti griežčiau nei dideliuose keleivių pervežimo mazguose.

Balandžio 4 d. skrydis įvyko padidėjus spaudimui pasaulinėms naftos kainoms, o su Iranu susiję sutrikimai kėlė grėsmę tranzito maršrutams, įskaitant Hormuzo sąsiaurį.

Kinijos valstybinė žiniasklaida ir AECC atstovai vandeniliu varomą aviaciją pozicionuoja kaip aplinkosaugos priemonę ir energetinio saugumo įrankį. Priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro mažinimas tapo aiškiu Pekino prioritetu, ypač aviacijos srityje, kur dominuoja žibalas, o akumuliatoriais varomas elektrifikavimas neįmanomas ilgų nuotolių skrydžiams.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

China Daily

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Naujienos iš interneto

Komentarai ()