Baigiantis 2017-iesiams amerikiečių kompanija „Boeing“ surengė išties įspūdingą reklaminę akciją savo naujajam gaminiui. Pradžioje pasirodė pirmosios nuotraukos su uždengtu gaminiu. Kas iškart visiem entuziastam sukėlė klausimą, „kas čia bus pristatyta?“. Vėliau pasirodė oficiali informacija apie droną ir atidengto orlaivio nuotrauka. Su vienu kabliuku apkalboms. Dar vėliau labai trumpas filmukas.

Ir visa tai skirta „MG-25“ gavusiam simbolinį pavadinimą „Stingray“ (ilgauodegė raja). Jis nebus slaptas žvalgybos dronas. Jis neturės ginklų. Jis nestebės jokių jūrų ar sausumos plotų. Tai techniškai svarbiam, bet jaudulio nekeliančiam darbui skirta technika. Šis žmogaus nepilotuojamas lėktuvas bus skraidantis dronas – degalų pildymo orlaivis.

Jis pritaikytas kilti nuo lėktuvnešio denio. Turės gabenti ne mažiau kaip 6,8 tonos degalų ne mažiau kaip 926 km atstumu. Kodėl turės? Įmonė vis dar neatskleidė jokių specifikacijų, tačiau šie įvardinti skaičiai yra minimumas to ko reikalauja JAV laivynas. Antraip nebus duotas leidimas dalyvauti konkurse. O jame prizas solidus. Kontraktas pagaminti net 72 kuro papildymo dronus.

Atidžiai pažiūrėkite į pristatymo metu parodytą nuotrauką (ji pagrindinė straipsnio nuotrauka). Pirmiausia į akis krenta niekur neaptinkamos oro patekimo į variklius angos, bet apie tai vėliau. Kas dar galėjo sukelti akyliems ekspertams nuostabą?

Dabar pažvelkime į montažą su pažymėta vieta. Daugumai krito į akis „segtukai“, kurie tartum laiko šio gaminio skardas suspaustas. Galima pamatyti ir įvairių korpuso nelygumų bei plyšių. Kas pasėjo rimtas abejones ar paskutinėmis dienomis į konkursą atskubėję (teikti paraiškas buvo galima iki šių metų sausio 3 dienos) „Boeing“ nepristato tiesiog muliažo. Juolab net ir pro pristatymo nebuvo pateikta žinių kada šią rają pamatysime ore.

Kas buvo tie mįslingi laikikliai kompanija neatsakė, bet iškart po Kalėdų paskelbė gavę JAV federacinės aviacijos administracijos registraciją bei leidimą kilti su juo į orą. Pirmasis bandymų dronas bus atpažįstamus šaukiniu „N234MQ“. Tai įrodymas, kad paskutiniai biurokratiniai apribojimai testams ore jau įveikti. O ir vėliau išplatintoje vaizdo medžiagoje paslaptingų detalių nebeliko.

Išvaizda ir dingusios oro paėmimo angos tartum kalba apie šio orlaivio nematomumą radarams. Konkurse tokio reikalavimo nebuvo numatyta. Matyt įmonė savo kūriniu išties nori pranokti laiką.

Kur bus variklis lieka neatsakytas klausimas. Vis tik dauguma apžvalgininkų mano, kad jis turi būti įmontuotas korpuse, pačiame jo gale. Jokio galo ar iš viršaus vaizdo nebuvo paskelbta, bet ant lėktuvo šonų esantys saugos užrašai nurodo, kad reaktyviniam varikliui reikalingo orui imti skirtos angos pačiame viršuje.

Portalas „thedrive“ visiem primena, kad ši įmonė 2011 metais dalyvavo „nematomo žvalgybos drono“ konkurse ir buvo pristačiusi bei išbandžiusi „X-45“ droną, kurio „C“ versija išties turi daug panašumų su šiuo MQ. Tada oras buvo tiekiamas masyvia anga sumontuota virš korpuso ir tik šiek tiek toliau nei pats priekis. Visas variklis buvo sumontuotas centre.

Kitas portalas „aviationweek“ mano, kad sprendimas dar radikalesnis. Kažkas panašaus į tai ką 1982 metais savo demonstraciniame lėktuve „Tacit Blue“ buvo išbandę konkurentai iš „Northrop Corporation“. Tos pačios sukūrusios legendinį bombonešį „B-2“.

Jos lėktuvas turėjo praktiškai nematomą įdubą. Tarytum sportiniuose automobiliuose esantis difuzorius, visas lėktuvo priekis padėdavo nosies praskiriamą viršutinį oro srautą nukreipti į specialią įdubą lėktuvo korpuso centre, kurioje jį įtraukdavo į variklius. Patys varikliai buvo sumontuoti ties V formos uodegomis. Pačiame gale.

Oro paėmimo angų pašalinimas. Toks radikalus sprendimas turėjo padidinti lėktuvo nematomumą radarams.  Būtent šias variklių veikimui reikalingas dalis sunkiausia paslėpti. Bet jos reikalingos darbui. Sumažėjus oro tiekimui lėktuvo varikliai iškart nebekurtu tokios traukos kokios reikia. Per daug staigiai užkėlus lėktuvo nosį, kai ji kuria oro srautą patenkantį į variklius, buvo galimą skraidančią techniką įvestį į smuką. Kuri gali priversti lėktuvą nukristi dėl nesukuriamos skrydžiui reikalingos keliamosios galios.

Greičiausiai dėl stipriai apriboto manevringumo bei sunkesnio oro tiekimo orlaiviui esant ant žemės, ši technologija praktiškai nesutinkama.

Kad ir kaip būtu, šių metų vasarą, visi į konkursą pristatyti dalyviai turės skristi ir įrodyti savo vertę karinei vadovybei. Tada gausime didžiąją dalį atsakymų apie šį intriguojantį kūrinį. Ypač apie taip slepiamus variklius.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai ()