Sukurtas mintimis valdomas egzoskeletas (24)
Neurologijos specialistai sukūrė pirmą mintimis valdomą egzoskeletą. Jį jau išbandė paralyžiaus ištikti žmonės: mintimis nurodydami komandas, jie išsiuntė elektroninių laiškų, žaidė vaizdo žaidimus, robotizuotomis rankomis atliko įvairius kitus judesius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Čikagos universiteto mokslininkai smegenų ir kompiuterio sąsają pirmiausiai išbandė su beždžionėmis ir išmokė jas mintimis vedžioti kursorių. Smegenų impulsai kompiuteriui buvo perduodami smegenyse implantuotais elektrodais. Judesių įsivaizdavimas sužadina tas pačias smegenų sritis, kurios aktyvuojamos atliekant judesius. Tokiu principu kursorių ekrane judino ir beždžionės – joms pakako įsivaizduoti, kad kursoriaus rodyklę stumia į kairę, į dešinę, aukštyn ar žemyn, ir kursoriaus rodyklėlė ekrane judėjo įsivaizduotomis kryptimis.
Mokslininkai pastebėjo, kad beždžionės valdyti kursorių mintimis įgunda kur kas greičiau, jei kartu su įsivaizduojamu veiksmu atliekamas ir tikras veiksmas. Tada buvo imtasi tolesnių bandymų.
Kai beždžionės įgudo kursorių valdyti mintimis, joms ant rankos buvo pritvirtinta robotizuota „rankovė“. Pirmame šio bandymo etape beždžionės, kaip ir anksčiau, mintimis judino kursorių. O štai antrame etape atpalaiduotą beždžionės ranką kursyvo trajektorijomis judinti ėmė robotizuota „rankovė“.
Pajutusi tokius „rankovės“ veiksmus, beždžionė kursyvu manipuliavo kur kas tiksliau ir greičiau nei tada, kai kursyvą savo ranka judindavo be robotizuoto pagalbininko. Taigi, egzoskeletas ne tik atliko įsivaizduotus judesius, ir patikslino judesių kokybę. Jei egzoskeletas gali atkartoti įsivaizduojamus rankos judesius, kodėl jis negalėtų atkartoti, pavyzdžiui, įsivaizduojamų kojų judesių ir atlikti žingsnius?
„Egzoskeletai ar robotizuoti jų fragmentai pacientams su sensorine nejautra galėtų teikti visą jutiminę (sensorinę) informaciją ar bent jau dalį jos, - tvirtina tyrimo vadovas Nikolas Hatsopulas (Nicholas Hatsopoulos). – Maža to, tiesioginis tam tikros smegenų srities stimuliavimas gali būti pritaikomas atkartoti sensorinį grįžtamąjį ryšį pacientams, kurie yra praradę tiek judėjimo, tiek jutimo gebėjimus.“