1947 m. gruodžio 16 d. laboratorijos "Bell Labs" mokslininkai William Shockley, John Bardeen ir Walter Brattain pirmą kartą pademonstravo veikiantį bipoliarinį tranzistorių. Vieša demonstracija įvyko savaite vėliau, gruodžio 23 d., ir būtent ši data yra laikoma tranzistoriaus gimtadieniu.

Įdomi ir pavadinimo etimologija, kuri apjungia kelis angliškus terminus – „transconductance” (lietuviškas atitikmuo galėtų būti "pereinamasis laidumas") ir “variable resistor” (liet. kintamas rezistorius). Šis pavadinimas nugalėjo galimų variantų konkurse, kuriame dalyvavo "Bell Labs" darbuotojai. Už tyrimus puslaidininkių srityje, taip pat tranzistorinio efekto atradimą 1956 m. minėti mokslininkai gavo Nobelio premiją. Kartu reikia paminėti, jog savo darbuose jie rėmėsi vokiečių kolegomis, kurie savo darbus vykdė dar iki Antrojo Pasaulinio karo.

Tranzistorius tapo vakuuminės elektroninės lempos evoliuciniu etapu, tačiau jame nebuvo judančių detalių, vakuumo ir kitų probleminių vietų, kurios buvo būdingos pirmtakei. Be to, tranzistoriui nereikėjo laiko įkaitimui, o savo būseną galėjo keisti žymiai dažniau. Tranzistoriaus populiarumas pradėjo smarkiai didėti po to, kai jis buvo pradėtas naudoti serijiniu būdu gaminamuose radijo imtuvuose, kuriuos 1958 m. išleido kompanija "Texas Instruments".

Tiesa, pirmu tikrai sėkmingu komerciniu produktu tapo tranzistorių pagrindu sukurtas klausos aparatas.  Tais pačiais metais mokslininkų grupei, į kurią įėjo ir kompanijos "Intel" įkūrėjas "Robert Noyce", pavyko ant vienos plokštelės sujungti du tranzistorius ir taip gauti integrinę schemą. Po šešerių metų kitas prie "Intel" ištakų stovėjęs mokslininkas – Gordonas Mūras (Gordon Moore) – išsakė savo garsiąją teoriją, kad kas dvejus metus tame pačiame lusto plote sutalpinamas tranzistorių skaičius padvigubės.

Šiandien mikroprocesoriuose galima rasti milijardus tranzistorių. Juos drąsiai galima vadinti visos puslaidininkių elektronikos „plytomis“, be jų negali apsieiti nė vienas šiuolaikinis įrenginys. Šiuo metu puslaidininkių industrija nuolat eksperimentuoja su naujomis medžiagomis ir technologijomis, kurios turėtų padidinti puslaidininkių greitį bei sumažinti jų dydį. Ne veltui tranzistorius laikomas vienu iš sparčiausiai evoliucionuojančių dalykų, kartu prognozuojama, kad tokie tempai bus išlaikyti dar 10 – 15 metų.

Komentarai (0)