„The Washington Post“: tai raudona linija Putinui - jei Ukraina tai padarys, jis išprotės ir tikrai smogs branduoliniu ginklu ()
Pusiasalio deokupavimo operacija, kaip rašo laikraštis, gali paskatinti Vladimirą Putiną panaudoti branduolinį ginklą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karas tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos gali užsitęsti dešimtmečius dėl Krymo statuso, kuris tebėra kliūtis abiejų šalių konfrontacijoje. Nors mažai tikėtina, bet gal ir pavyks pasiekti susitarimą, kuris išspręstų problemą dėl pusiasalio, rašo „The Washington Post".
Krymo pusiasalis išlieka pagrindinė abiejų šalių konflikto teritorija. Būtent čia 2014-ųjų vasarį prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, Rusijai aneksavus pusiasalį. O po 8 metų, 2022-ųjų vasarį, konfliktas išaugo į visapusišką Rusijos Federacijos invaziją į Ukrainą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tikina, kad tik Krymo grąžinimas užbaigtų karą, o Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Krymo praradimas būtų katastrofa. Todėl V. Putinas leido suprasti, kad bet kokie Ukrainos bandymai atgauti Krymą peržengs raudoną liniją, ir jis to netoleruos.
Ukrainos viltis susigrąžinti Krymą ilgą laiką atrodė kaip svajonė, tačiau pastarosios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pergalės netikėtai pavertė tai įtikėtina. Vakarai, nors ir remia Ukrainą, baiminasi, kad bet kokia Ukrainos karinė intervencija į Krymą gali išprovokuoti V. Putiną ryžtingiems veiksmams iki branduolinio ginklo panaudojimo. Kai kurie Vakarų pareigūnai tikisi, kad susitarimas dėl Krymo perdavimo Rusijai galėtų tapti pagrindu diplomatiškai baigti karą. Ukrainiečiai tokią idėją atmeta, o rusai sako, kad dėl jiems, nors ir nelegaliai, jau priklausančioms teritorijoms jokių susitarimų nereikia.
Ukrainos noras grąžinti Krymą rodo, kad kova dėl pusiasalio diplomatiškai nesibaigs. Išlaisvinus Chersoną, kurį Maskva pažadėjo visam laikui paversti rusišku, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo „teismo dieną" bet kokio išpuolio prieš Krymą atveju. Tuo tarpu Ukraina rengia detalius Krymo reintegravimo planus, įskaitant tūkstančių Rusijos piliečių, kurie ten persikėlė nuo 2014 m., išsiuntimą.
Anot „The Washington Post", abiejų pusių nenoras atsisakyti pretenzijų į Krymą gali paversti šį karą ilgus metus trunkančiu konfliktu, panašiu į konfliktą Palestinoje dėl Vakarų Kranto ir Gazos ruožo arba dėl Kalnų Karabacho tarp Azerbaidžano ir Armėnijos.
2014 metais įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija Rusijoje buvo labai populiari, o V. Putino reitingai smarkiai išaugo. Tačiau aneksija buvo tarptautinės teisės pažeidimas, todėl Vakarų šalys greitai Rusijai įvedė sankcijas. Aštuonerius metus Krymo likimą temdė karas Donbase. Tačiau V. Zelenskis pradėjo formuoti Krymo deokupacijos ir reintegracijos planą gerokai prieš visapusišką Rusijos invaziją šių metų vasarį.
Rory Fininas iš Kembridžo universiteto (JK) mano, jog kompromisas dėl Krymo yra mažai tikėtinas.
„Idėja, kad Ukraina turėtų grįžti į status quo po 2014 m., yra nesąmonė, nes viskas, kas atsitiks, bus dar vienas įtampos eskalavimas. Sunku įsivaizduoti, kad ukrainiečiai bus patenkinti atsisakę šios teritorijos", - sako R. Fininas.
Rusija taip pat yra pasiryžusi tęsti Krymo kontrolę, o tai kelia Vakarų pareigūnų nuogąstavimus dėl ekstremalių priemonių, kurių gali imtis V. Putinas, kad jį išlaikytų.
Neseniai duodamas interviu buvęs Didžiosios Britanijos armijos štabo viršininkas Davidas Richardsas sakė, kad Ukraina rizikuotų branduoliniu karu, norėdama atsiimti Krymą.
„V. Putinas gali padaryti kažką labai kvailo. Jis gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus", - sakė D. Richardsas.
Tačiau kai kurie Vakarų pareigūnai tikisi, kad Krymo susitarimas gali būti raktas į karo pabaigą, ir teigė manantys, kad V. Zelenskis ir jo patarėjai buvo atviresni galimoms nuolaidoms, nei rodo jų pareiškimai.
Per pirmines taikos derybas kovą Kyjivas pareiškė esantis pasirengęs derėtis dėl Krymo statuso. Tai iškelia galimybę, kad V. Zelenskis gali turėti kitokių minčių apie Krymą nei apie kitas Rusijos okupuotas teritorijas Ukrainoje, kurios, jo teigimu, turi būti grąžintos.
„Gal bus koks nors susitarimas dėl Krymo, tinkamai surengtas referendumas, galbūt kažkas panašaus į Honkongo susitarimą, kaip buvo tarp JK ir Kinijos, pagal kurią Krymas kelerius metus išliks Rusijos dalimi", - mąsto D. Richardsas.
Visgi daugelis ekspertų mano, kad Kryme prasidėjęs karas turėtų ten ir baigtis.
