Ukrainai – senutėliai „Leopard 1“ tankai: kaip net „šlamštą“ paversti efektyviu ginklu (Video) (1)
„Leopard 1“ galima vertinti įvairiai, bet tikrai ne kaip „šiuolaikinį tanką“, nors į šią mašiną galima pažvelgti kitu kampu ir pamatyti joje tai, kas tikrai reikalinga Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietijos vyriausybei patvirtinus „Rheinmetall“ ir „Flensburger Fahrzeugbau Gesellschaft“ tankų „Leopard 1“ perdavimą Ukrainai, kaip pranešė „Spiegel“, pagrindinis klausimas išlieka, ką daryti su šiomis mašinomis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad šios mašinos gali būti tiekiamos ne tik iš Vokietijos įmonių, bet ir iš kitų šaltinių, ypač iš Belgijos ir Danijos.
Faktas yra tas, kad „Leopard 1“ yra tankas, kurio niekaip negalima apibūdinti epitetu „modernus“, nes jis pasirodė Bundesvero tarnyboje dar 1965 m. Be to, tikrasis šios mašinos kovos efektyvumas tiesiogiai priklausys nuo versijos, nes per tanko egzistavimą jis buvo modernizuotas.
„Defense Express“ jau analizavo, ar „Leopard 1“ turėtų būti laikomas būtinu, ar tai vis dar yra „šiukšlė“. Ir, jei paaiškinimą kiek įmanoma sutrumpintume, tikrą kovinį efektyvumą gali pademonstruoti tik naujausia „Leopard 1A5“ versija, pasirodžiusi 1987 m., žinoma, su daugybe „bet“. Pagrindinė priežastis – kompiuterizuota gaisro valdymo sistema EMES 18 su šiluminiu taikikliu, kuri yra pagrįsta „Leopard 2“ sistema.
Bet jei kalbėsime apie senesnes versijas, įskaitant „Leopard 1A2“ ir „A3A1“ modernizavimą, kurie jau turi žemo lygio naktinį taikiklį, pagrįstą septintojo dešimtmečio pabaigos vakarietiškomis technologijomis, bet neturi EMES 18, bendras mašinos kovos efektyvumas yra daug žemesnis. Tuo pačiu metu tik pranašumas priešui padarytos žalos diapazone leidžia kažkaip kompensuoti pagrindinį „Leopard 1“ trūkumą – žemą apsaugos lygį, kuris bazinėje versijoje yra tik iki 70 mm vienalyčio plieno.
Būtent todėl kiekvieno modernizavimo metu buvo stengiamasi sustiprinti apsaugą. Tačiau sunku šarvuoti tai, kas iš tikrųjų neturi apsaugos ir buvo sukurta pagal praėjusio amžiaus 50-ųjų koncepciją, kai Vakaruose Chobham tipo šarvai dar nebuvo sukurti. Visų pirma, tikrieji „Leopard 1“, prancūzų AMX-30 (eksploatuojami nuo 1967 m.) ir Amerikos M60 (nuo 1960 m.) lygiai taip pat nesiskiria lygiu, tik Didžioji Britanija suprato teisingą koncepciją ir 1965 metais pradėjo gaminti 55 tonas sveriantį „Chieftain“, kuris buvo 10–15 tonų sunkesnis už jo „klasės draugus“, bet jau turėjo daugiau ar mažiau padorius šarvus.
Ir klausimas – ką daryti su „Leopard 1“. Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra papildomi šarvai. Deja, nėra kitų variantų, kaip tik „užvirinti“ dinaminę apsaugą ir/ar montuoti modulius su keraminiais šarvais.
Kitas būdas susitaikyti su faktu, kad kalbame apie „tanką be šarvų“ ir atsigręžti į tai, ką kiti daro su „Leopard 1“. Pavyzdžiui, montuoti naują bokštelį. Tokią galimybę siūlo belgas Johnas Cockerilas, kuris atkakliai eina naujų bokštelių integravimo į esamą įrangą keliu. „Leopard 1“ siūloma sumontuoti „Cockerill 3105“ bokštelį.
doldurucu sayesinde iki kişilik Cockerill 3015 (CT-CV 105HP) kulesinin takılmasının değerlendirildiği yönünde bir iddia kulağıma gelmişti. Cockerill Firması Leopard 1A5 üzerine Cockerill 3105 kulesi prototipi Haziran 2022'de Eurosatory 2022 Fuarı'nda sergilemişti. Ancak sonradan+ pic.twitter.com/8HHMtnD5R4
— İBRAHİM SÜNNETCİ (@BRAHMSNNETC1) September 26, 2022
Tačiau reikia suprasti, kad toks scenarijus reikalauja visiško modernizavimo ir laiko jo įgyvendinimui, įskaitant naujų bokštelių gamybos ir visų kitų darbų technologinius ciklus.
Tuo pačiu metu, jei kalbėtume apie tokį modifikavimo lygį, tada galima apsvarstyti galimybę visiškai pertvarkyti mašiną į tokią, kuriame šarvai nebebus lemiamas veiksnys. Pavyzdžiui, savaeigėje artilerijoje, kur yra pakankamai apsaugos nuo skeveldrų, o „Leopard 1“ mobilumas suteiks pranašumą.
O objektyviai daug paprastesnis variantas gali būti ne bandymas „Leopard 1“ paversti savaeigėmis haubicomis, o savaeigiu minosvaidžiu. Paprasčiausias variantas gali būti įdiegti jau esamas minosvaidžių sistemas, pavyzdžiui, Lenkijos M120 „Rak“ arba „Patria Nemo“.
Kalbant apie sudėtingumą ir įgyvendinimo terminus, ši parinktis vargu ar yra sudėtingesnė ir ilgesnė nei John Cockerill projektas, be to, ji pagrįsta jau serijiniais produktais. O „Leopard 1“ versijos, esančios žemiau A5, atveju šis scenarijus atrodo daug geriau, nei įsigyti mašinų su daugiau nei abejotinomis kovos galimybėmis.
Tuo pačiu lemiamas klausimas – kas geriau: gauti tankus, neatitinkančius šiuolaikinių mūšio lauko reikalavimų, kad kai kurie daliniai gautų kokią nors techniką, investuoti į ilgalaikį projektą arba gauti efektyvesnes sistemas, bet daug vėliau.
