Kremliaus paniką sukėlęs ginklas – kas yra sviediniai su nusodrintu uranu: šaudmenų pranašumas ir pavojus (Video) ()
Ukrainos kariuomenė gali gauti amunicijos su urano šerdimis, o tai žymiai padidins priešo technikos ir gynybinių įtvirtinimų nugalėjimo efektyvumą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ir nors diskusijos apie tokių sviedinių naudojimo saugumą aplinkai ir civilių gyventojų sveikatai tęsiasi ir šiandien, nusodrinto urano sviediniai nėra branduolinis ar cheminis ginklas ir tarptautinių organizacijų nedraudžiami.
Kovo 21 dieną JK gynybos viceministrė Annabelle Goldie paskelbė, kad be „Challenger 2“ tankų jos šalis planuoja aprūpinti Ukrainos kariuomenę nusodrinto urano amunicija.
Kadangi ginklų panaudojimo su radioaktyviosiomis medžiagomis tema yra opi ir visada kelia didesnį susidomėjimą informaciniame lauke, „Fokus“ surinko medžiagą apie urano sviedinių veikimą, jų efektyvumą realioje kovoje ir galimus pavojus aplinkos taršai bei žalą žmogaus sveikatai.
Po JK gynybos ministerijos atstovės pareiškimo Rusijos propagandistai sukėlė triukšmą, kad nusodrinto uranu amunicija Ukrainai prilygsta branduoliniams ginklams. Oficialūs Kremliaus atstovai teigė, kad šis Londono žingsnis yra dar viena provokacija ir bandymas eskaluoti konfliktą, galintį sukelti pasaulinio masto tragediją.
Į šią žinią sureagavo pats šalies agresorės prezidentas Vladimiras Putinas. Per spaudos konferenciją po derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu kovo 21 d. jis pareiškė, kad jei JK nuspręs tiekti urano amuniciją, „Rusija bus priversta atitinkamai reaguoti“, nes Vakarai, anot Putino, ketina panaudoti ginklus su branduoliniu komponentu.
Tačiau reikia pažymėti, kad nusodrinto urano amunicija nėra priskiriama branduoliniams ar cheminiams ginklams, o jų naudojimas nėra draudžiamas tarptautinių konvencijų, todėl jie tarnauja kai kuriose pasaulio kariuomenėse, o visų pirma valstybėse turinčiose branduolinį ginklą. Taigi urano amunicija yra visiškai standartinė, o ne koks nors egzotiškas ginklas.
Nusodrinto urano (DU) amunicijos panaudojimas visų pirma yra tikslingas didelio efektyvumo požiūriu, tokie sviediniai turi didžiulę naikinamąją galią ir prasiskverbimo savybes, todėl gali prasiskverbti per stipriausius šiuolaikinių šarvuočių šarvus ir betoninius priešo įtvirtinimus.
BOPS veikimo principas
Urano šerdies šaudmenys (BOPS) iš esmės yra subkalibrinio sviedinio tipas. Tai šaudmuo viduje yra urano strypas (šerdis). Iššaunant sviedinį suteikiama didžiulė kinetinė energija ir iki 1500 metrų per sekundę įsibėgėjanti plunksnuota urano šerdis nuskrenda tiksliai į taikinį.
Atsitrenkus į šarvų paviršių, dėl milžiniško greičio ir didelio urano tankio (19 g/cm3) tik apie 4 kg sverianti šerdis pramuša metalą ar betoną, o sviedinio energija iš dalies panaudojama šarvų paviršiui sunaikinti, o iš dalies virsta šiluma. Tokiu būdu šarvuotą erdvę veikia iki raudonumo įkaitusios šerdies skeveldros – patekus į zoną, kurioje yra šarvuočio ekipažas, tikimybė išgyventi beveik lygi nuliui, o atsitrenkus į amunicijos stovą neišvengiama šovinių detonacija.
Šaudmenų su nusodrintu uranu kūrimo istorija
Idėją sukurti šaudmenis su nusodrintu uranu išsakė Trečiojo Reicho inžinieriai. Nacistinė Vokietija iki karo pabaigos turėjo problemų su volframu, pagrindiniu metalu, naudojamu subkalibriniuose sviediniuose. Po Antrojo pasaulinio karo idėją pradėjo plėtoti amerikiečiai, o jau 1979 metais buvo sukurtas ir išbandytas sviedinys M735A1 – M735 gaminio versija su urano šerdimi, vietoj įprasto volframo.
Modernizuojant tanką M1A1 „Abrams“, ant kurio buvo sumontuotas 120 mm M256 lygiavamzdis pabūklas, buvo sukurtas naujos kartos BOPS, pasižymintis aukštesnėmis charakteristikomis – M829.
Amerikiečių inžinieriai patobulino šią amuniciją, kuri gavo pavadinimą M829A3, o šerdies ilgis padidėjo iki 800 mm, o pradinis greitis – iki 1550 m/s. Toks sviedinys iš 2 km atstumo gali prasiskverbti per mažiausiai 700 mm šarvus. Šiuo metu JAV armijai sukurtas M829A4 sviedinys, kuris yra tankų M1A2 „Abrams“ ginkluotės dalis.
Kalbant apie BOPS naudojimą britų „Challenger 2“ tankuose, čia naudojama nusodrinto urano amunicija L26A1 ir L27A1.
Urano šaudmenų naudojimo pavojus
Kitas argumentas už urano strypų naudojimą BOPS yra jų gamybos pigumas, nes branduolinį ginklą turinčiose šalyse nusodrinto urano galima įsigyti dideliais kiekiais. Faktas yra tas, kad gaminant kurą reaktoriams ir medžiagas branduoliniams ginklams, natūralus uranas yra sodrinamas, todėl jame padidėja U-235 izotopo kiekis. Po sodrinimo lieka vadinamasis nusodrintas uranas, nes jame yra nedideli izotopų U-235 ir U-234 kiekiai.
Šiuo metu diskusijos apie nusodrinto urano toksiškumą nerimsta, nes sprogus sviediniui susidaro dulkių debesis, prisotintas urano oksido, kuris turi kancerogeninį poveikį organizmui. JAV Gynybos departamentas teigia, kad tokia amunicija negali reikšmingai paveikti žmonių sveikatos, nepaisant to, kad JT nusodrintą uraną priskiria II lygio branduolinei medžiagai.
Pažymėtina, kad amerikiečiai per karą Jugoslavijoje ir Persijos įlankoje ne kartą naudojo urano amuniciją, dėl ko buvo kritikuojami geopolitinių oponentų.
Tuo tarpu Nusiginklavimo komiteto prie Jungtinių Tautų leidinyje teigiama, kad organizacija tęsia išsamų naujausios mokslinėje literatūroje pateiktos informacijos apie nusodrinto urano įkvėpimo ar jo patekimo į žmogaus organizmą pasekmes. Komitetas padarė išvadą, kad kliniškai reikšmingų anomalijų, susijusių su nusodrinto urano spinduliuote, nenustatyta.
„Remiantis tyrimų, kuriuose dalyvavo Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), rezultatais, radiologinė grėsmė gyventojams ir aplinkai, susidariusi dėl vietinės teritorijos užteršimo mažomis nusodrinto urano dalelėmis dėl atitinkamos amunicijos panaudojimo, nėra reikšmingas“, – teigiama pranešime.
Tačiau Amerikos energetikos ir aplinkos tyrimų instituto ekspertai moksliniame darbe „Nauji urano sveikatos rizikos veiksniai“ rašo, kad naujausi tyrimai kelia rimtą susirūpinimą, nes radioaktyvus nusodrinto urano poveikis žmogaus organizmui kenkia dėl sunkiųjų metalų savybių.
„Tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad skelete, kepenyse, inkstuose, sėklidėse ir smegenyse urano kiekis kinta. Be to, tyrimai su žiurkėmis, implantuotomis urano tabletėmis, parodė urano kiekį širdyje, plaučių audinyje, kiaušidėse ir limfmazgiuose kartu su kitais audiniais“, – rašo mokslininkai.
Apskritai mokslininkai daro prielaidą, kad didelis DU kiekis organizme dėl jo mutageninių ir kancerogeninių savybių gali sukelti onkologines ligas, sutrikusias reprodukcines funkcijas ir kitas rimtas patologijas.
