Nuo Arkties iki Viduržemio jūros. NATO skelbia monstrinius gynybos planus. Palies ir Lietuvą ()
NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dalyviai jau baigė didžiąją dalį savo darbų – patvirtino detalius gynybos planus, kad Aljansas galėtų atgrasyti priešus ir apginti „kiekvieną centimetrą“ savo teritorijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai pranešė „The New York Times“.
Pirmasis NATO prioritetas yra apsaugoti dabartinę 31 narę, kurių netrukus bus 32 po to, kai Švedija oficialiai įstos.
Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo Aljansas davė politinį pritarimą detaliems planams, kuriais siekiama užtikrinti kolektyvinę Aljanso karinę gynybą nuo didelio galybės, tokios kaip Rusija, kuri panaikino NATO strategines gaires įsiveržusi į Ukrainą, puolimo.
Planus parengė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis ir jo karinis štabas. Generolas Cavolis taip pat yra JAV pajėgų Europoje vadas, ir šie planai aiškiau nei bet kada per pastaruosius 30 metų integruoja JAV pajėgas į Europos gynybą.
Nuo Arkties iki Viduržemio jūros
Planai apima tris pagrindines NATO atsakomybės sritis: viena skirta šiaurinei Aljanso teritorijai, įskaitant Arktį; vienas centriniam regionui, įskaitant Baltijos šalis ir rytinį flangą arčiau Rusijos; ir vienas – pietryčiams, įskaitant Viduržemio ir Juodąją jūrą.
Juose apibrėžiamos kiekvienos dalyvaujančios šalies užduotys, nurodomos konkrečios gynybos sritys, su kokiais sąjungininkais bendradarbiauti ir kokią įrangą naudoti. Trijuose regioniniuose planuose „paaiškinama, ką šalys turi daryti, atsižvelgiant į šių regionų geografiją, kad atgrasytų ir apsigintų visose srityse – kosmoso, kibernetinės erdvės, žemės, jūros ir oro“, – sakė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.
Apsauga nuo Rusijos
Jie skirti apssiaugoti tiek nuo karinio priešo, kaip Rusija, tiek nuo terorizmo, kuris nuolat kelia susirūpinimą daugeliui sąjungininkų, įskaitant Turkiją.
„Šie planai iš tikrųjų yra NATO kolektyvinės gynybos sistemos modernizavimo planas“, – sakė generolas Cavolis Vilniuje po ilgų Aljanso veiklos, kuri daugiausia dėmesio skyrė konfliktams už Europos ribų, pavyzdžiui, Afganistane, ir tikėjosi pagerinti santykius su Rusija.
Pasak jo, planai „suteikia mums galimybę turėti pajėgų struktūros reikalavimus, kad šalys galėtų nukreipti savo investicijas taip, kad jos atitiktų aljansą ir jų nacionalinius poreikius“.
Planuose taip pat siekiama, kad NATO pajėgos būtų pasirengusios, kad prireikus per 30 dienų būtų galima dislokuoti iki 300 000 karių iš valstybių narių, kai kurie iš jų bus pasiekiami per tris dienas, o kiti – per 10 dienų.
