Sevastopolio ataka pavertė Rusiją pajuokos objektu ()
Analitikai pažymėjo, kad rugsėjo 13-osios ataka neabejotinai buvo Rusijos oro gynybos įvaizdžio nesėkmė, kuri paskatins Ukrainos pajėgas vykdyti panašius smūgius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rugsėjo 13-osios atakoms Sevastopolio laivų statykloje Ukrainos kariuomenė nenaudojo jokios unikalios taktikos ir Rusijoje nežinomų raketų. Nepaisant to, rusai negalėjo užkirsti kelio atakai, kuri atskleidžia ir rusų naudojamos oro gynybos sistemų, ir pačios jų naudojimo taktikos neefektyvumą. „Defence 24“ rašo, kodėl rusai negalėjo užkirsti kelio Juodosios jūros laivyno laivų puolimui.
Lenkijos apžvalgininkai rašo, kad jau kelis dešimtmečius oro atakos vykdomos pagal tą pačią schemą – pirmiausia provokuojama oro gynyba, siekiant nustatyti jos užimamas kovines pozicijas, tada gynyba neutralizuojama, o galiausiai – visavertė ataka.
Nepaisant nereikšmingų skirtumų tokioje schemoje, kuri pastaraisiais metais buvo naudojama viename ar kitame ginkluotame konflikte, Rusijos armija tikriausiai žinojo pagrindinius principus ir negalėjo į tai neatsižvelgti organizuodama savo gynybą.
Kas atsitiko Sevastopolyje
„Rugsėjo mėnesio ataka prieš Sevastopolį įtikinamai įrodė, kad rusai negali pasipriešinti net palyginti lengvai numušamoms sparnuotoms raketoms, nepaisant to, kad žinojo apie atakos galimybę“, – pažymėjo ekspertai.
Jie manė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmiausia išprovokavo Rusijos oro gynybą, paleisdamos senas „žemė-žemė“ raketas S-200 į Krymą, o po to atakuos raketomis AGM-88. O paskutiniame etape buvo smogta raketomis „Storm Shadow“ (arba SCALP-EG), kurios pataikė būtent į tuos laivus, kurie buvo doke: povandeninį laivą „Rostovas prie Dono“ ir desantinį laivą „Minsk“.
„Rusai, žinoma, giriasi, kad jiems pavyko numušti daugumą atskridusių raketų. Bet tai nepanaikina fakto, kad mažiausiai trys raketos pataikė į taikinį ir pataikė iš arti“, – pabrėžė stebėtojai.
Žemas priešlėktuvinių sistemų efektyvumas
Tačiau rusų problema yra ne tik tai, kad buvo pažeista jų oro gynyba, bet ir tai, kad jiems nepavyko pasimokyti iš ankstesnių sėkmingų Ukrainos atakų. Galbūt taip yra dėl to, kad jų priešlėktuvinės sistemos, tokios kaip S-300 ir S-400, yra tiesiog neveiksmingos prieš Vakarų oro ginklus.
Be to, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos turi problemų su valdymo sistemomis, galinčiomis ankstyvoje stadijoje įspėti apie artėjančią grėsmę, o tai leidžia suaktyvinti visas priemones.
Vienintelės priemonės, galinčios teoriškai atsispirti ukrainiečių atakoms, yra trumpojo nuotolio „Pancir-S1“ ir „Tor“ sistemos. Tačiau gana tikėtina, kad jos veikia ne sistemoje, o visiškai autonomiškai – tiesiog šaudo į tai, ką pamato pačio. Tai liudija faktas, kad mažiausiai trys raketos prasibrovė pro Rusijos gynybą.
„Ataka prieš Sevastopolį neabejotinai yra Rusijos oro gynybos įvaizdžio nesėkmė. Sėkmė pastūmės ukrainiečius vykdyti panašius smūgius, juolab kad jų arsenale artimiausiu metu atsiras ilgojo nuotolio raketos ATACMS“, – apibendrino ekspertai.
