Rusijos Baltijos laivynas patyrė didelių nuostolių. Desanto išlaipinimas nebeįmanomas. Kas nutiko ()
Baltijos laivynas prarado galimybę vykdyti puolamąsias sausumos operacijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos karinio jūrų laivyno pratybos Baltijos jūroje „Okeanskij ščit 2023“ rodo, kad Baltijos laivynas prarado galimybę vykdyti didelio masto puolamąsias desantines operacijas. Tokią išvadą pateikė karinių konfliktų analize užsiimanti bendrovė „Rohan Consulting“, rašo „Agentstvo“.
Remiantis naujausia bendrovės ataskaita, Baltijos laivynas prarado galimybę vykdyti puolamąsias sausumos operacijas dėl to, kad kare su Ukraina dalyvauja dideli projekto „775“ (pagal NATO klasifikaciją – „Ropucha“) desantiniai laivai ir 336-oji jūrų pėstininkų brigada. Trys iš keturių laivyno laivų („Koroliov“, „Minsk“ ir „Kaliningrad“) invazijos į Ukrainą išvakarėse buvo perkelti iš Baltijos į Juodąją jūrą. Dabar laivyno sausumos operacijos gali būti orientuotos į gynybą, jei jos įranga leidžia atremti priešo išsilaipinimo operacijas, mano pranešimo autoriai.
Didelis desantinis laivas „Minsk“ anksčiau buvo visiškai sunaikintas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Kelios sparnuotosios raketos jį pavertė metalo laužo krūva.
Be to, Baltijos laivynas gali atlikti didelio nuotolio tikslius smūgius į jūros ir antžeminius taikinius. Norint tai pasiekti, jos raketos korvetės galėtų būti dislokuotos įvairiose Baltijos jūros vietose, rašoma pranešime.
Pratybos parodė aukštą vadinamosios prieigos uždraudimo zonos (Anti-Access/Area Denial, A2/AD) padalinių kovinę parengtį. Tai visų pirma oro gynyba, taip pat formacijos, aptarnaujančios balistines ir priešlaivines raketas. Jų pagalba Baltijos laivynas gali atsispirti priešo bandymams patekti į gynybos zoną. „Rohan Consulting“ mano, kad tokie vienetai tampa itin svarbūs Kaliningrado srities gynybai, kai silpsta laivyno galimybės vykdyti desantines operacijas.
Pratybų pobūdis rodo, kad Rusija laiko NATO pagrindiniu priešu šiame regione.
Pratybose didžiausias dėmesys buvo skiriamas priešvandeninei gynybai, kurią greičiausiai lėmė į Aljansą besijungiančios Švedijos povandeninių laivų papildymas NATO karinėms pajėgoms.
Pratybos taip pat parodė, kad Baltijos laivynas vis dar turi pakankamai elektroninės kovos technikos, o esamas pagalbinių laivų parkas leidžia Baltijos laivynui prireikus teikti pagalbą laivams įvairiose Baltijos jūros ir Atlanto vandenyno vietose, nurodoma pranešime.
Po invazijos į Ukrainą Rusija gerokai sumažino karių skaičių prie sienų su Suomija ir Norvegija. Tai visų pirma pranešė „Reuters“. Sumažinimas įvyko nepaisant Suomijos įtraukimo į NATO bloką. NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris teigė, kad Rusijos valdžia žino, kad blokas nesiruošia pulti Rusijos, nes kitaip būtų reagavusi į Suomijos prisijungimą prie NATO.
