Monstriška katastrofa kosmose. „Milijoną kartų ryškesnis sprogimas nei visa mūsų galaktika“ ()
Kovo mėnesį astronomai, naudodami Jameso Webbo kosminį teleskopą, stebėjo, kaip per stulbinantį sprogimą susidūrė dvi besitraukiančios neutroninės žvaigždės, kurių gama spindulių žybsnis buvo daugiau nei milijoną kartų ryškesnis už visą Paukščių Tako galaktiką – tai antras ryškiausias kada nors stebėtas tokio pobūdžio sprogimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar žurnale „Nature“ paskelbtame naujame tyrime astronomai patvirtino, kad dėl stiprių sprogimo, vadinamo kilonova, jėgų įvykio metu susilydė reti sunkieji metalai, tokie, kaip telūras. Tai gali būti kol kas tvirčiausias įrodymas, kad žybsniai, kuriuos sukėlė tokie sprogimai kaip kilonova, atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant šiuos sunkiuosius elementus Visatoje.
„Pirmą kartą turime įrodymų, kad per šiuos susiliejimus susidaro būtent tokie elementai“, - „The Guardian“ sakė pagrindinis tyrimo autorius Andrew Levan, Radboudo universiteto (Nyderlandai) astrofizikas.
„Nuo [periodinės lentelės] sudarymo praėjo 150 metų, o mes vis dar nežinome, iš kur atsirado nemaža dalis elementų“, – pridūrė jis. „Vienas iš dalykų, kuriuos bandome padaryti, yra užpildyti šias spragas.“
Neutroninės žvaigždės – tai suirę masyvių žvaigždžių branduoliai, kurie laikomi vienais tankiausių objektų kosmose. Įsivaizduokite jas kaip žvaigždę, kelis kartus didesnę už mūsų Saulę, sutraiškytą iki miesto dydžio.
Tyrimo metu stebėtos dvi žvaigždės buvo dvinarės sistemos, kuri buvo išmesta už 120 000 šviesmečių nuo savo gimtosios galaktikos, dalis, teigia tyrėjai, ir milijardus metų praleido palaipsniui spirale artėdama viena prie kitos.
Dėl to įvykęs sprogimas buvo nepaprastas ne vienu atžvilgiu. Žybsnis buvo ne tik nepaprastai ryškus, bet ir neįprastai ilgas - truko 200 sekundžių. Tai kur kas daugiau nei dauguma anksčiau nustatytų gama spindulių žybsnių, kuriuos sukelia susiliejančios neutroninės žvaigždės ir kurie trunka tik mažiau nei dvi sekundes, nors jų buvo stebėta tik keletas.
Nepaisant kilonovų retumo, telūro aptikimas leidžia manyti, kad kiti netoliese esantys sunkieji periodinės lentelės elementai, pavyzdžiui, jodas, kuris laikomas būtinu gyvybei Žemėje palaikyti, taip pat toris, pasklinda kosmose per šiuos epinius sprogimus. Lengvesni elementai, pavyzdžiui, geležis, priešingai, manoma, kad jie lydosi žvaigždžių branduoliuose.
„Maždaug pusė elementų, sunkesnių už geležį, tikriausiai susidarė šių įvykių metu“, – sakė Levanas. „Mes tikėjomės tai pamatyti, tačiau niekada iki galo nežinai, ką gausi“.
Tačiau mokslininkai, tyrinėjantys šiuos milžiniškus sprogimus, tik pradeda. Idealiu atveju jie tikisi užfiksuoti daugiau tokių žybsnių atvejų.
„Kitas mūsų darbas - surasti daugiau tokių ilgai trunkančių susiliejimų ir geriau suprasti, kas juos skatina - ir ar susidaro dar sunkesni elementai“, - pareiškime apie darbą sakė vienas iš autorių Birmingemo universiteto astronomas Ben Gompertz.
