Spauda ūžia. Dingo šimtai tūkstančių žmonių. Ko siekia bebaimės moterys ()
Karių žmonų protestai Maskvoje – pirmoji kregždutė?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijoje jau seniai niekas neprotestuoja. Galima tik pagirti jų „išmintingus“ vadovybės veiksmus ir jūs asmeniškai žinote, kieno. Todėl atviras, 20 ar 30 moterų, protestas visuomenę taip nustebino, kad apie tai rašė daugelis šalies ir užsienio internetinių leidinių.
Ko norėjo šios bebaimės moterys?
Jos reikalavo kariškių rotacijos ir jų vyrų bei sūnų grąžinimo iš karo.
Žinoma, leidimo šiam renginiui Maskvos meras nedavė, neva dėl Covid apribojimų.
Tai taip patogu. Apribojimai prisimenami, kai reikia ką nors uždrausti. Tačiau 200 tūkst. žmonių, susirinkusiems į vasario mėnesį vykusį prokarinį mitingą Lužnikuose, tokių apribojimų, žinoma, nebuvo.
Išradingas moteriškas protas rado sprendimą. Jos su savo plakatais įsiliejo į 106-ąsias Spalio revoliucijos metines 2023 metų lapkričio 7 dieną minėjusių komunistų gretas. Moterų protestas truko ne ilgiau kaip 5 minutes, jos buvo nedelsiant atskirtos nuo kitų protestuotojų ir apsuptos tankaus policijos žiedo.
Kariškių žmonos ir motinos jau seniai yra „galvos skausmas“ armijos valdžiai. Būtent jos „kelia triukšmą“, kai artimieji ilgą laiką nesusisiekia, reikalauja priklausančių išmokų, viešai kalba apie įrangos, maisto trūkumą, apie tai, kad jų artimiesiems dažnai tenka kovoti „plikomis rankomis“.
Darbo trūkumas regionuose ir didelės skolos verčia šeimas siųsti vyrus į karą, kad bent trumpam išvengtų skurdo ir pažeminimo.
Tačiau mainais jos gauna fiziškai ir dvasiškai palaužtą žmogų, sergantį krūva lėtinių ligų, nušalusį, sužeistą ar emociškai palaužtą žmogų. Ir jokių pinigų neužtenka, kad jį sugrąžintų į normalią būseną.
Tai, žinoma, jei jis nežuvo.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad nei žmonos, nei patys kariškiai nesupranta, už ką kovoja. Kam jiems reikalinga ši nusiaubta teritorija su priešiškai nusiteikusiais gyventojais? Šiuo atžvilgiu ukrainiečiai tikrai turi pranašumą. Jie saugo savo žemes, šeimas ir gyvybes.
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose tarp kariškių artimųjų tikrą audrą sukėlė vieno iš vyriausybę palaikančių karininko žinutė, kuris pacitavo V. Putiną ir pareiškė, kad iki SVO pabaigos rotacijos nebus.
Moterys jau savęs ir nestabdo: „Sutvėrimai, sugrąžinkit mūsų sūnus!“, „Su tokiu požiūriu į kovotojus greitai nebeliks nė vieno...“, „Ne iki SVO pabaigos, o iki paskutinio gyvo“, „Kai mūsų vaikinai paklausė apie atostogas, jiems buvo pasakyta: išeisite iš čia arba „200“, arba „300“, kaip šitaip?“, „Iš viso mano sūnaus pulko gyvi liko tik keli žmonės. Turėtum pamatyti, kaip šie berniukai verkia“.
Tačiau kad ir kaip piktintųsi mobilizuotųjų artimieji, Kremliaus paleistame kare jų pakeisti nėra kam. Ir visi, kurie dabar yra fronte, greičiau mirs, nei grįš namo.
Putinas nerizikuos paskelbti visišką mobilizaciją. 2022 metų rudenį paskelbta „dalinė“ sukrėtė šalį sukėlė stresą, baimę ir masinį nerimą daugumai apklaustų rusų.
Iš šalies išvyko beveik milijonas žmonių.
Pastaraisiais metais Rusija buvo viena iš trijų šalių, kuriose natūraliai mažėja didžiausias gyventojų skaičius, kur mirčių skaičius viršija gimstamumą. Nei naujų teritorijų su ten gyvenančiais gyventojais užgrobimas, nei masinis migrantų iš Vidurinės Azijos importas, nei motinystės išmokos padėties negali pakeisti. Rusės atsisako gimdyti dėl nestabilios padėties šalyje. O karas su Ukraina rodo, kad jie teisios. Gimdyti ir auginti vaiką, kad jis atsidurtų karo skaistykloje?
2023 metų lapkričio 9 dieną Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina patvirtino katastrofišką darbo jėgos situaciją šalyje. Ji teigė, kad pagrindinė ekonomikos problema yra ne pinigų ir paskolų trūkumas, o darbo jėgos trūkumas, be kurio neįmanomas jos augimas.
Nepakanka karinio personalo fronte ir darbuotojų gamyboje. Kur per tokį trumpą laiką dingo šimtai tūkstančių darbingų žmonių?
Praradimai fronte yra įslaptinta informacija, bet, matyt, jie milžiniški. Savo sprendimo dėl sutartininkų ir mobilizuotų karių kontekste, matyt, Putinas nusprendė kovoti iki paskutinio ruso? O šio nusikalstamo nuotykio pasekmes patirs dar daug kartų. Didžiulės Rusijos teritorijos liks neišvystytos ir nebus kam išlaikyti senstančios šalies gyventojų.
Tai kiek mirusiųjų ir negimusių dabar guli ant Kremliaus sąžinės?
Nors gal žmonių kantrybė baigsis? Gal spalio 7-oji yra „pirmasis ženklas“?
Viešųjų protestų temą kariškių artimieji internete diskutuoja nuo vasaros. O panašios protesto akcijos jau buvo suplanuotos Maskvoje ir regionuose. Matyt, rusės jau nebebijo. Jos bijo prarasti savo artimuosius. Ir norėdamos sugrąžinti dar gyvus, moterys ruošiasi juos ginti.
Apie tai rašė politikos apžvalgininkė Irina Gindina.
