„Ši šalis yra antroji Ukraina“. Rusija skelbia naujus karo tikslus ()
Anot analitikų, Rusijos informacinė erdvė skelbia teritorinius ir ideologinius karo išplėtimo už Ukrainos sienų tikslus. Esą Suomijoje stiprėja nacionalistinės nuotaikos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos Federacija savo pasakojimuose apie Ukrainą ir Suomiją atkartoja retorines paraleles, o tai rodo, kad ateities ideologiniai ir teritoriniai Kremliaus tikslai neapsiriboja vien Ukraina. Apie tai rašo Karo studijų institutas (ISW).
Gruodžio 26 d. vienas iš Rusijos prokarinių tinklaraštininkų pareiškė, kad neseniai pasirašytų susitarimų dėka JAV gavo prieigą prie 35 karinių bazių Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje, ypač prie Suomijos bazės, esančios 137 km nuo sienos su Rusija. Iš viso Vašingtonas turi prieigą prie 15 karinių objektų Suomijoje ir 17 Švedijoje.
Pasak Rusijos šaltinio, Suomija tampa „antrąja Ukraina“, galbūt dėl Suomijos neonacių organizacijų ir nacionalistinių judėjimų, tokių kaip Karelijos nacionalinis batalionas, iškilimo.
Neonacizmo ir nacionalizmo paminėjimas rezonuoja su kai kuriais pagrindiniais Kremliaus ideologiniais pagrindimais, kuriais rėmėsi visapusiška invazija į Ukrainą.
Pastaruoju metu Rusijos Federacija ėmėsi keleto priemonių kariniu būdu atremti kaimyninę šalį. Buvo atkurta Leningrado karinė apygarda, kurios galima kovos zona bus palei Rusijos ir Suomijos sieną.
Vis agresyvesnė retorika ir karinė pozicija Suomijos atžvilgiu rodo, kad Rusijos Federacija siekia didesnių tikslų už mūšio lauko Ukrainoje, ypač po neseniai įvykusio Suomijos įstojimo į NATO.
ISW analitikai nemano, kad dabartinis Rusijos Federacijos karinis potencialas yra pakankamas, kad kiltų grėsmė Suomijai ar bet kuriai kitai NATO šaliai. Tačiau karinė retorika sukuria sąlygas ateities grėsmėms ir įtampai santykiuose su Aljansu, o tai kelia susirūpinimą dėl ilgalaikių Rusijos Federacijos tikslų.
