Lietuva ir Latvija ginkluojasi. Perka Ukrainoje pasiteisinusias oro gynybos sistemas (Foto)  ()

200 mln. eurų vertės sutartyje taip pat numatyta modernizuoti šiuo metu Lietuvai priklausančius NASAMS.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Lietuvos Krašto apsaugos ministerija paskelbė pasirašiusi sutartį su norvegų įmone „Kongsberg“ dėl papildomų NASAMS priešlėktuvinių sistemų pirkimo. Tiekimo pradžia numatoma 2026 m.

200 mln. eurų vertės sutartyje taip pat numatyta modernizuoti šiuo metu Lietuvai priklausančius NASAMS.

Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, prasidėjo antrasis programos, skirtos Lietuvos oro gynybos pajėgumams didinti, etapas. Sutarties objektas bus NASAMS sistemos elementai, mokymo ir logistikos paketas. Be to, naujai įsigytus sistemos elementus planuojama integruoti su jau eksploatuojamais, įskaitant RBS 70.

„Ženkliai stipriname Lietuvos oro gynybos pajėgumus“, – sakė Lietuvos Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė. – Sprendimas NASAMS sistemą vėl įsigyti buvo priimtas Gynybos resursų tarybos su Krašto apsaugos ministro nutarimu, o pagrindinis šio sprendimo argumentas yra sistemos be rūpesčių veikimo Lietuvos kariuomenėje faktas. Todėl papildomos sistemos nesukels problemų tai įgyvendinant.“

Pirmąją sutartį dėl norvegų NASAMS įsigijimo Vyriausybė Vilniuje pasirašė 2017 m. Užsakyta sistema į Lietuvą atkeliavo 2020 m., o sėkmingai užbaigus personalo mokymo procesą, buvo paruošta eksploatuoti praeitais metais. Lietuva gavo dvi baterijas.

 

Kiekvieną iš jų sudaro keturi paleidimo įrenginiai, „AN/MPQ-64 Sentinel“ radiolokacinė stotis, viena komandų ir ugnies valdymo mašina bei transporto priemonė su optoelektronine galvute stebėjimui ir ugniai valdyti. Pagal naujausią susitarimą šiuo metu naudojamos sistemos bus patobulintos pagal naujausią standartą.

NASAMS leidžia pašalinti taikinius maždaug 25 kilometrų atstumu naudojant AIM-120 AMRAAM raketas arba 40 kilometrų atstumu naudojant ER AMRAAM. Sistema taip pat gali naudoti „AIM-9X Sidewinder“ raketas.

Ginkluojasi ir latviai

Latviai taip pat žengė reikšmingą žingsnį kurdami savo oro gynybos sistemą. Mėnesio pradžioje Vokietijos „Diehl Defense“ paskelbė su Latvija pasirašiusi vykdomąją sutartį dėl priešlėktuvinės sistemos IRIS-T įsigijimo.

 

Rugsėjo mėnesį Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Ināra Mūrniece ir Hanno Pevkur paskelbė apie bendros sutarties pasirašymą su Vokietijos įmone dėl IRIS-T pirkimo. Sudarytos sutarties vertė – 600 mln. eurų.

Kiek sistemų Ryga pirks ir iš ko tiksliai jos bus sudarytos, viešai neskelbiama. Vieną bateriją sudaro TOC komandų centras su ugnies valdymo sistema, radiolokacinė stotis TRML-4D ir trys IRIS-T raketų paleidimo įrenginiai.

 

IRIS-T įsigijimas bus didžiulis kokybinis šuolis Latvijos ginkluotosioms pajėgoms. Kol kas ši šalis turėjo tik labai trumpo nuotolio priešlėktuvinę gynybą, kurią sudaro RBS 70 priešlėktuvinės sistemos, galinčios atakuoti taikinius 10 kilometrų atstumu maždaug 5 kilometrų aukštyje.

IRIS-T yra daug pažangesnė sistema, turinti nepalyginamai didesnes galimybes. Ji gali likviduoti taikinius iki 40 kilometrų atstumu iki 20 kilometrų aukštyje. Be to, tai yra sistema, leidžianti vienu metu kovoti su keliais taikiniais. „Diehl Defense“ pranešė, kad sistema Ukrainoje vienu metu pataikė į dvylika taikinių.

Pristatymų pradžia, panašiai kaip ir Lietuvos NASAMS, planuojama 2026 m. Iki to laiko latviai turi visapusiškai apmokyti personalą, kaip naudotis sistema, ir pritaikyti infrastruktūrą sistemos diegimo vietoje.

Talinas vis dar derasi dėl IRIS-T sutarties.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(57)
(5)
(52)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()