Kinijoje sukurtas „protingas ugnies kamuolys“. Skrenda 7 machų greičiu ir valdomas iš palydovų ()
Sviedinys paleistas naudojant energinį ginklą ir gali pataikyti į didelį judantį taikinį, pavyzdžiui, karo laivą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos mokslininkai teigia sukūrę „protingą“ sviedinį, skrendantį stulbinančiu 7 machų greičiu (apie 8575 km/val.). Išsamią informaciją pateikia leidinys SCMP.
Viso skrydžio metu sviedinys gauna signalus iš BeiDou palydovinės navigacijos sistemos, kuri leidžia koreguoti trajektoriją, išlaikant mažesnę nei 15 m paklaidą, kol pasiekia taikinį. Pasiekti tokį tikslumą esant tokiam dideliam greičiui nėra lengva, nes sviedinys 2500 m nuskrieja vos per vieną sekundę. Tačiau mokslininkai tikina, kad net ir šio rodiklio gali nepakakti, jei kalbame apie mažus judančius taikinius, tokius kaip tankai, tačiau dideliems taikiniams, tokiems kaip karo laivai, jo visiškai užtenka.
Elektromagnetiniai paleidimo ginklai (railgun) gali pakeisti žaidimą mūšio lauke, nes palyginti pigiai galima paleisti vieną sviedinį, kurio nuotolis ir tikslumas toks pat kaip ir raketų. Tačiau yra problemų: pavyzdžiui, paleisti energiniai ginklai sukuria intensyvų elektromagnetinį lauką, kuris gali pažeisti trapius elektroninius komponentus, tokius kaip lustai ir antenos. Be to, „protingi“ sviediniai turi priimti silpnus palydovinius signalus, kurie gali sutapti su tuo pačiu elektromagnetiniu lauku. Ši dilema kelia nerimą mokslininkams ir inžinieriams visame pasaulyje, ypač Kinijoje.
KLR mokslininkai sukūrė specialią anteną, kurios konstrukcija leidžia atsispirti stipriai elektromagnetinei spinduliuotei ir vienu metu priimti itin tikslius padėties nustatymo signalus BeiDou kariniame dažnių diapazone. Verta paminėti, kad BeiDou signalo imtuvas turi ir ypatingą konstrukciją, nes gali atlaikyti jėgą, 25 000 kartų didesnę už Žemės gravitaciją. Bet kokia jo konstrukcijos klaida, pvz., laidinių sąsajų atjungimas, gali priversti sviedinį nukrypti nuo kurso.
Be to, sviediniui skrendant oru, dėl trinties išsiskiria daug šilumos. Ši problema buvo išspręsta naudojant aerogelį, kuris tarnauja kaip šilumos barjeras.
„Išmaniojo sviedinio“ skrydžio kontrolė pasirodė problematiška, nes keičiant kursą skirtingo oro tankio sąlygomis jis suko ratus ir vibravo. Reikėjo sukurti specialų algoritmą, užtikrinantį nenutrūkstamą palydovinį ryšį viso sviedinio skrydžio metu.
„Nors tikrosios šio ginklo kovinės savybės praktikoje nepasitvirtino, kai kurie karinių scenarijų modeliavimai rodo jo panaudojimą“, – reziumavo straipsnio autoriai.
Leidinys primena, kad apie „Išmanųjį sviedinį“ JAV karinis jūrų laivynas pirmą kartą paskelbė 2012 m. Pagal amerikiečių planą, jis turėjo būti paleistas elektromagnetinių bėgių arba ritinių pabūklų pagalba ir tada skristi 5 machų (6125 km/val.) greičiu, valdomas GPS signalais. Amerikos kariuomenė planavo sukurti ir išbandyti sviedinį per 5 metus. Tačiau šis terminas jau seniai praėjo.
„Kai kurių Amerikos žiniasklaidos teigimu, 2017 metais tyrimai dar buvo tęsiami, o 2021 metais buvo visiškai apriboti“, – pabrėžia straipsnio autoriai.
