„Kateriai nuskandinti, sraigtasparniai numušti, desantas žuvo.“ Butusovas kaltina. Kas vyksta ()
Už ką kritikuojamas Budanovas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vysktančiose diskusijose dėl galimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno atsistatydinimo nuskambėjo Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovo Kyrylo Budanovo pavardė. Kaip rašo daugelis žurnalistų, Volodymyras Zelenskis nori jį paskirti naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu.
Tai nebuvo oficialiai skelbiama. Nors liaudies deputatė iš „liaudies tarnų“ Mariana Bezuhla įvardijo Budanovo vardą tarp tų, kurie galėtų pakeisti Zalužną.
„Censor“ vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas sukritikavo šį hipotetinį paskyrimą. Jis apkaltino Budanovą strateginio vadovavimo patirties stoka, taip pat daugelio operacijų nesėkme, paminėdamas Gyvačių salą ir Enerhodarą, kurios, pasak Butusovo, buvo „nepaprastai nekompetentingai suplanuotos“.
Matyt, jis turėjo omenyje karių bandymus išsilaipinti Gyvačių saloje 2022 m. O Enerhodare – tų pačių metų spalį.
Prisiminkime šias operacijas šiek tiek išsamiau.
Rusijos gynybos ministerija tuomet pranešė, kad Ukrainos specialiosios pajėgos bandė išsilaipinti Gyvačių saloje. Anot jų, Ukraina gegužės 7 ir 8 dienomis bandė į salą perkelti karius.
Rusų teigimu, kateriai buvo nuskandinti, sraigtasparniai numušti, desantas žuvo. Ukraina to oficialiai nepatvirtino, tačiau po kelių dienų Budanovas pareiškė, kad „Ukraina ir toliau bandys išlaisvinti Gyvačių salą“ (rusai ją paliko tik birželio 30 d.).
Kalbant apie Enerhodarą, Rusija apie bandymą jį užvaldyti pranešė dar 2022 m. spalį. Teigiama, kad dalyvavo 37 kateriai, iš kurių 14 nuskendo, likusieji pabėgo. Rusų duomenimis, žuvo daugiau nei 90 ukrainiečių desantininkų.
Po šešių mėnesių nesėkmingą bandymą užimti miestą ir Zaporižios atominės elektrinės teritoriją patvirtino britų laikraštis „The Times“. Jis nenurodė nuostolių skaičiaus, tačiau rašė, kad operacijoje dalyvavo apie 600 žmonių.
Laikraštis rašė, kad pagrindinė nesėkmės priežastis buvo planavimo klaidos – Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesitikėjo, kad rusai krante turės tokią tankią artilerijos priedangą (tai yra, karinė žvalgyba nepasiteisino).
Vėliau pats Budanovas patvirtino, kad GUR specialiosios pajėgos tris kartus bandė išvaduoti Enerhodarą ir Zaporižios atominę elektrinę, tačiau visos operacijos baigėsi nesėkmingai.
Tačiau, anot jo, specialiosios pajėgos įgijo įgūdžių, kuriuos vėliau panaudojo nusileisdamos kairiajame Dniepro krante Chersono srityje (kur dabar Ukrainos ginkluotosios pajėgos laiko placdarmą Krynkuose, nors jo poreikio vertinimai Vakaruose ir Ukraina yra gana dviprasmiški).
