Kodėl Rusija nepuolė anksčiau? (1)
Ar niekas niekada nesusimąstė, kodėl Rusija tik per pastarąjį dešimtmetį nusprendė agresyviai veikti prieš Ukrainą? Ir kodėl ji to nepadarė anksčiau?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Juk dar 9-ajame dešimtmetyje jie galėjo sukurti ką nors panašaus į Padniestrę ar Osetiją Kryme. Ir nors konfliktas Kryme dėl Juodosios jūros laivyno padalijimo įvyko, ir jis galėjo peraugti į ką nors rimtesnio, bet jie nedrįso pradėti tiesioginio karinio konflikto su Ukraina. „Kodėl?“, – savo autoriniame straipsnyje „Glavred“ klausia Ukrainos darbdavių federacijos vadovo patarėjas ekonomikos klausimais Pavelas Vernivskis.
Todėl, kad žlugus Sovietų Sąjungai Ukraina gavo galingą kariuomenę, kuri buvo šiek tiek silpnesnė už Rusijos kariuomenę. Taip pat kartu su ja Ukraina gavo galingą karinį-pramoninį kompleksą. O bet koks karas su tokiu stipriu priešu galėjo virsti rimtomis problemomis pačiai Rusijai. Apdairumas nugalėjo, nes tuo metu Rusija dar nebuvo pasirengusi mesti iššūkį Ukrainai. Vietoj to ji pradėjo karą su silpnesniais priešininkais – Sakartvelu, Moldova ir Čečėnija. Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje jie matė susidūrimo su Ukraina neišvengiamumą ir pradėjo šiam karui ruoštis.
Pirmiausia stiprindami savo kariuomenę. Ir tai, nors, atsižvelgiant į išleistas lėšas, nebuvo veiksminga, bet vis dėlto turėjo tam tikrų pasekmių. Taip pat atskirai jie pradėjo daryti viską, kad susilpnintų Ukrainos kariuomenės galią ir kovinį veiksmingumą. Ir visa tai jie darė įvesdami savo agentus į aukščiausias Ukrainos valdžios institucijas.
Tai jiems nebuvo sunku, turint omenyje Ukrainos pareigūnų korumpuotumą ir tai, kad ukrainiečiai buvo labiau suinteresuoti savo skūra, o ne valstybės strategija. Ir kai kurie tapo tiesiog naudingais idiotais, o kai kurie – atvirais išdavikais. Būtent per šią agentūrą Rusija pradėjo diegti jai palankų kursą. Tai buvo susiję su tokiais poveikio metodais, kaip:
- esamų ginklų atsargų išpardavimas;
- sabotuoti naujų projektų finansavimą ir įgyvendinimą;
- ginklų pirkimo poreikio sabotavimas;
- priemonių, galinčių padėti Ukrainai tapti stipria ginklų eksportuotoja ir išlaikyti pajėgų karinį-pramoninį kompleksą, įgyvendinimo sabotavimas;
- reformų, kurios galėtų trukdyti karinio-pramoninio komplekso plėtrai, diegimas arba rėmimas.
Tačiau vėlgi, net ir tokios susilpnėjusios būklės Ukraina išliko grėsmingas priešininkas. Todėl visa operacija buvo planuojama ne tik silpninant kariuomenės kovinį pajėgumą, bet ir sukuriant politinį nestabilumą. Ir jei pavyko šiek tiek susilpninti kovinį pajėgumą, tai politinio nestabilumo požiūriu tai buvo visiška nesėkmė. Rusijos agentai Ukrainoje išleido milijardus dolerių ir, žinoma, turėjo kaip nors pateisinti savo finansavimą.
Todėl jie ėmė teikti Kremliui melagingą informaciją apie politinę padėtį Ukrainoje. Kremlius patikėjo šia informacija, nes viešajame lauke matė nuolatinį nepasitenkinimą valdžia ir reformomis Ukrainoje. Ir jie įtikino save, kad tai istorinis šansas lengvai užgrobti Ukrainą.
