Žurnalistų teigimu, ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno atleidimo priežastis buvo jo atsisakymas vykdyti JAV rekomendacijas dėl vasaros kontrpuolimo.

Ketvirtadienį, vasario 8 d., Ukrainoje įvyko karinės vadovybės pasikeitimas – vietoj generolo Valerijaus Zalužno kariuomenės vadu tapo generolas Oleksandras Syrskis. Apie galimas atelidimo priežastis rašo „Politico“.

Pasak žurnalistų, paaiškėjo, kad tarp Pentagono ir ginkluotųjų pajėgų vado tvyro rimta įtampa, kurios esmė slypi Ukrainos karių puolimo strategijoje ir taktikoje. Kaip teigia viešai neatskleista informacija, Pentagonas reikalavo, kad ginkluotosios pajėgos padarytų vieną galingą proveržį JAV štabo karininkų rekomenduota kryptimi. Vietoj to Kyjivas pradėjo puolimą iš karto keliomis kryptimis, manydamas, kad taip rusams bus sunkiau siųsti pastiprinimą į skirtingus taškus.

„Po kelias savaites trukusių ginčų tapo akivaizdu, kad ukrainiečiai visiškai nenori klausytis JAV patarimų, jie nusprendė, kad Amerikos kariuomenė jiems nieko negali pasiūlyti patarimo atžvilgiu“, – rašo „Politico“, remdamasi amerikiečių šaltiniu kariuomenėje.

Ir kai prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo Baltuosius rūmus apie savo ketinimą atlikti personalo pokyčius Ukrainos karinėje vadovybėje, jie atsakė, kad toks sprendimas yra Kyjivo nuožiūra.

„Mes aiškiai pasakėme, kad neketiname kištis į šį konkretų sprendimą. Mes tai tiesiogiai pasakėme Ukrainos prezidentui“, – pabrėžė JAV prezidento administracijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Pasak „Politico“ ekspertų, neįmanoma nuvertinti svarbaus generolo Zalužno vaidmens karo pradžioje. Būtent jis skubiai perkėlė į mūšio lauką nepakankamai aprūpintus dalinius, kad atremtų didžiulį Rusijos armijos puolimą link Kyjivo. Būtent Zalužnas taip ilgai sulaikė rusų įsibrovėlius, kol į Ukrainą ėmė plūsti Vakarų pagalba.

Tada, 2022 m. pabaigoje, jis vadovavo Ukrainos kariuomenei stulbinančiam kontrpuolimui, dėl kurio buvo atkovoti reikšmingi teritorijos plotai.

Vienas iš vado nuopelnų – užmegzti tvirtus ryšius su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu ir kitais aukšto rango Vakarų generolais, kurie suvaidino itin svarbų vaidmenį užtikrinant karinę paramą 2022–2023 m.

„Zalužno vadovaujama kariuomenė kovėsi puikiai, bet vyriausybė ir parlamentas jį nelabai palaikė“, – sako Glenas Grantas, buvęs britų karininkas ir Rygoje įsikūrusio Baltijos saugumo fondo karo ekspertas.

Grantas atkreipia dėmesį į didėjančią įtampą tarp Zelenskio ir Zalužno dėl lėtai judančio mobilizacijos įstatymo – Zalužnas norėjo padidinti karių skaičių, tačiau toks sprendimas atrodė politiškai pavojingas.

Grantas taip pat atkreipė dėmesį į kai kurias valdymo problemas Ukrainos kariuomenėje, nors neigė, kad neįmanoma pasakyti, kas dėl to kaltas.

„Neaišku, kas dėl to kaltas. Zalužnas yra geriausias motyvatorius. Jam trūksta įgūdžių ir vadybos žinių, bet tai jis kompensuoja charakteriu“, – pridūrė britų karininkas.

Tačiau to nepakako, kad generolas liktų palankus aukščiausiajam vadui.

Tęsinys kitame puslapyje:

Pasak austrų karo analitiko Tomo Cooperio, Zalužnas taip pat sulaukė kritikos dėl to, kad nesugebėjo baigti ginkluotųjų pajėgų transformacijos į vakarietiško tipo kariuomenę, nepatobulino logistikos ir nukreipė karius nuo fronto linijų, kad jie galėtų pailsėti ir atsigauti, o ne paliko juos apkasuose visam karui.

Vidinės problemos

Prezidento Zelenskio ir Zalužno santykiai per pastaruosius kelis mėnesius buvo įtempti. Pasak ekspertų, tai nulėmė nusivylimas dėl nepavykusio kontrapuolimo 2023 m.

Kai kurie Amerikos ir Vakarų patarėjai rekomendavo didesnius ir tikslingesnius išpuolius prieš konkrečias pozicijas, kurios nukreiptų Ukrainos pajėgas prieš silpnas gerai įtvirtintų Rusijos linijų atkarpas. Tačiau, anot viešai neatskleistų, Zalužno pozicija buvo kiek paviršutiniška, o pagrindinis argumentas buvo tai, kad Vakarų sąjungininkai neturėjo tokio masto kovinių operacijų patirties.

Tačiau prasidėjus kautynėms, anot saviškių, nauji Ukrainos daliniai, apmokyti Vakarų kariškių, tačiau patys neturintys kovinės patirties, vos susidorodavo su žiauriomis atakomis, verždamiesi per Rusijos gynybą.

„Po kelių mėnesių kovų Ukraina sugebėjo atkovoti tik kelis kilometrus teritorijos didžiulių gyvosios jėgos ir įrangos nuostolių kaina. To padaryti buvo neįmanoma. Neįmanoma“, – pabrėžė vienas Ukrainos karininkas.

Anot jo, Ukraina turėtų naudoti „asimetrinį“ požiūrį, kuris sutelktų dėmesį į gynybos ir pramonės objektus Rusijos viduje.

Metų pabaigoje Zalužnas pirmaujančiame britų leidinyje „The Economist“ paskelbė savo viešąją nuomonę, kuri, nors ir buvo tiesa, Ukrainai nepadėjo.

„Zalužno žingsnis privertė Zelenskį skubiai įtikinti savo partnerius, kad karas nepasiekė aklavietės. Susierzinimą sukėlė ir tai, kad Zalužno aplinka atvirai ir viešai diskutavo apie prezidento postą", – pažymėjo Kyjive įsikūrusio centro „Penta Center“ vyriausiasis analitikas Volodymyras Fesenko.

Ir pridūrė, kad tokioje situacijoje negalima leisti dvigubos valdžios, kurios tendencija jau buvo nubrėžta.

„Tai nėra kova dėl valdžios. Šie du variantai negali egzistuoti kartu“, – pabrėžė analitikas.

Ir vėl, pasklidus gandams apie galimą atleidimą, Zalužnas ėmėsi informacinio atvirumo, CNN paskelbdamas straipsnį, kuriame pareiškė: jo kariai turi gauti naujas mokymo formas ir naujus ginklus, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti savo nedideliu pranašumu kuriant naujus mirtinus dronus.

Generolo atvirumas vėlgi nebuvo naudingas nei situacijai fronte, nei santykiams su Vakarų sąjungininkais ir partneriais, ypač su JAV, kur sparčiai vystėsi vidaus politinė krizė. Dalį naujajame leidinyje išsakytų nuomonių perėmė Rusijos propagandistai, pavyzdžiui, Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas paskleidęs pasakojimą, kad Ukrainai„nelabai sekasi“.

„Tačiau, kad ir kaip klostytųsi įvykiai, susiję su vadovybės pertvarka, pagrindinis Ukrainos uždavinys išlieka nepakitęs – tai kokybiškos karinės strategijos kūrimas ir įgyvendinimas 2024 m.“, - pabrėžė labdaros fondas „Grįžk gyvas“.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Politico

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()