„Nesugebėjo įveikti net Ukrainos...“ Kodėl Rusija bejėgė prieš Europą ()
Ekonomistas matematiškai apskaičiavo, kiek realus rusų pergalės prieš Europą scenarijus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija galėtų grasinti ar net įsiveržti į Europos šalis, tačiau, kaip rodo matematiniai skaičiavimai, jei iki to prireiktų, Maskva paprasčiausiai neturi pakankamai ekonominių išteklių, kad vidutinės trukmės laikotarpiu keltų rimtą grėsmę.
Taip teigia britų ekonomistas Andrew Lilico dienraščio „The Telegraph“ skiltyje.
Ekonomistas įsitikinęs, kad Rusija nesugebės laimėti didelio karo su ES. Jis remiasi šalies ekonominio potencialo vertinimu ir paprastomis matematinėmis formulėmis.
Lilico atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos ekonomika yra gana maža: ji sudaro tik apie 85 proc. Italijos ekonomikos. Rusijos gyventojų yra apie 140 mln. – mažiau nei Vokietijos ir Prancūzijos gyventojų kartu sudėjus.
„Ji nesugebėjo įveikti Ukrainos, šalies, kuri Rusijos invazijos metu buvo 53-ia pagal dydį ekonomika pasaulyje, nusileidžianti tik Naujajai Zelandijai ir Peru. Net jei Jungtinės Valstijos ateityje praras bet kokį interesą ginti Europą, ar tikrai turėtume baimintis, kad Rusija galėtų įveikti jungtines ES pajėgas ir patekti į Didžiąją Britaniją?“, – samprotavo ekonomistas.
Jis pažymėjo, kad ryšys tarp karinės galios ir ekonomikos augimo yra sudėtingas ir dvipusis. Specialistas atkreipė dėmesį, kad anksčiau yra aprašęs, kaip stipresnė kariuomenė gali paspartinti ilgalaikį ekonomikos augimą. Tačiau šiame straipsnyje jis nusprendė sutelkti dėmesį į kitą kryptį: kiek didesnis bendrasis vidaus produktas (BVP) reiškia ar nereiškia didesnę karinę galią, ir ką tai reiškia Rusijos Federacijos keliamai grėsmei ir jos ekonomikai.
Lilico rašo, kad karinė galia, esant visoms kitoms vienodoms sąlygoms, atspindi kariuomenės turimus išteklius. Turimi kariniai ištekliai susideda iš tų, kurie jau buvo mobilizuoti, ir tų, kurie galėtų būti mobilizuoti greitai, per reikiamą laiką, kad prireikus jie būtų tinkami. Specialistas karines pajėgas vertino kaip dvi sudedamąsias dalis: darbo jėgą ir įrangą.
Ekonomistas teigė, kad jei dvi šalys skirtų vienodas personalo ir BVP dalis, daugiau gyventojų turinti šalis turėtų daugiau kovotojų, tačiau jie būtų prasčiau aprūpinti, todėl kiekvienas karys būtų mažiau veiksmingas, pavyzdžiui, naikinant priešą.
Žurnalas „The Economist“ apsvarstė Rusijos vidutinės trukmės grėsmę Europos Sąjungai. Rusijos ekonomika sudaro apie 10 proc. visos ES ekonomikos. ES karinėms reikmėms išleidžia apie 1,3 proc. savo BVP, o Rusijos Federacija neseniai padidino savo išlaidas iki maždaug 6 proc. Taigi europiečių karinės išlaidos bus maždaug dvigubai didesnės nei rusų.
Bendros ES pajėgos sudaro apie 1,4 mln. karių. Karui su ES Rusijai prireiktų apie 2 mln. kovotojų. Darant prielaidą, kad Rusija puola, ir taikant klasikinę taisyklę, kad puolamoms pajėgoms mūšio lauke reikia 1,5:1 pranašumo, Maskvai reikėtų apie 3 mln. karių. Dabar Rusija turi apie 1,2 mln. karių, bet preliminariai apie 2 mln. rezervistų.
Kaip pažymi specialistas, jei jo analizė teisinga, tai vidutinės trukmės laikotarpiu, net jei atmestume bet kokius „moralinius“ skirtumus, norint turėti šansų prieš suvienytą ES, Rusijai reikėtų padvigubinti arba patrigubinti dabartines karines pajėgas arba maždaug dvigubai ar trigubai padidinti karines išlaidas, lyginant su BVP. Padvigubinus išlaidas, lyginant su BVP, jos sudarytų 12-15 proc. vėlyvosios Sovietų Sąjungos išlaidų. Tai lygis, dėl kurio sovietų ekonomika žlugo devintajame dešimtmetyje. Išlaidų patrigubinimas būtų dar pražūtingesnis.
Rusija neturi pakankamai ekonominių išteklių, kad vidutinės trukmės laikotarpiu keltų rimtą grėsmę Europai.
„Rusijos ekonomikai ir toliau taikomos Vakarų sankcijos. Vien naftos embargas jai kainuoja šimtus milijardų dolerių. Pakartotinis karinių išlaidų padvigubinimas ar patrigubinimas per kelerius metus privestų prie bankroto. Rusija gali pozicionuoti save, ji gali grasinti mažesnėms, skurdesnėms kaimynėms ar net įsiveržti į jas. Tačiau matematika sako, kad kai kalbama apie grėsmę ES, jei mes Vakaruose ir toliau pakankamai tikėsime savo reikalu, kad kovotume, jei iki to prireitų, Rusija paprasčiausiai neturi ekonominių išteklių kelti rimtą grėsmę vidutinės trukmės laikotarpiu“, – daro išvadą publikacijos autorius.
