„Nori valdyti prekybos kelius.“ Smūgis Rusijai. 5 metus bando atidaryti karinę bazę kitame žemyne ()
Rusijai nepavyko įsigyti pirmosios karinio jūrų laivyno bazės Afrikoje nuo SSRS laikų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Smūgis Rusijai. 5 metus bando atidaryti karinę bazę kitame žemyne.
Dabar Rusijos karinio jūrų laivyno bazės statyba Sudane atidėta neribotam laikui. Sudano valdžiai nepavyko ratifikuoti susitarimo dėl Rusijos karinio jūrų laivyno bazės, interviu „RIA Novosti“ sakė Rusijos ambasadorius Chartume Andrejus Černovolis.
Anot jo, tai lėmė „vidaus politinė krizė“ Sudane.
„Dėl parlamento paleidimo Sudano pusė dar nesugebėjo užbaigti būtinų vidaus ratifikavimo procedūrų“, – sakė Černovolis.
Raudonojoje jūroje Port Sudane (miestas šiaurės rytų Sudane) turėjo atsirasti Rusijos karinio jūrų laivyno logistikos paramos centras, kuriame dirbtų iki 300 karių. Be kita ko, buvo manoma, kad branduoliniai povandeniniai laivai galės naudotis baze. Mainais Rusija įsipareigojo aprūpinti Sudaną ginklais ir karine įranga.
Atitinkamą susitarimą šalys pasirašė dar 2019 m., tačiau bazės Rusija vis dar neturi. Prezidentas Omaras al-Bashiras buvo nuverstas 2019 metų balandį, todėl Sudanas liko be parlamento. Vietoj jo šalis sukūrė pereinamojo laikotarpio Suverenią tarybą, kurios pusę sudaro kariškiai, o kitą pusę civiliai.
2021 metais Sudano užsienio reikalų viceministras Mohammadas Sharifas pareiškė, kad respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos dar neturi pakankamai galių ratifikuoti susitarimą su Rusija. Tačiau 2023 metų vasarį tapo žinoma, kad procesas pajudėjo į priekį po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizito. Vakarų žiniasklaidos šaltinių teigimu, Sudano karinė vadovybė susitarimui pritarė ir nuo tada laukiama, kol dokumentas bus ratifikuotas civilinės valdžios.
Tačiau 2023 m. balandį Sudane įvyko dar vienas perversmo bandymas. Prasidėjo ginkluotas konfliktas tarp kariuomenės ir greitosios paramos pajėgų (angl. Rapid Support Force, RSF). Susirėmimų priežastis buvo RSF integravimo į kariuomenės struktūrą klausimas.
Černovolis pažymėjo, kad šiuo metu kovos Sudane tęsiasi: jos vyksta ir sostinės aglomeracijoje Darfūre, ir centrinėse bei pietinėse šalies teritorijose. O kadangi „konfliktas tapo ilgalaikis“, susitarimo dėl Rusijos bazės ratifikavimas pakibęs ant plauko.
„Bet kuriuo atveju mūsų draugai iš Sudano turi galutinį žodį“, – sakė ambasadorius.
Išsprendusi šį klausimą, Rusija turės galimybę Afrikoje įrengti pirmąją karinio jūrų laivyno bazę nuo SSRS laikų, anksčiau sakė karo ekspertas ir žurnalo „Tėvynės arsenalas“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Murachovskis. Sovietų Sąjunga turėjo karinio jūrų laivyno bazes Somalyje ir Etiopijoje. Pirmoji buvo uždaryta 1977 m., antroji – 1991 m.
Rusija nori valdyti prekybos kelius. Murachovskio teigimu, įkūrusi bazę Raudonojoje jūroje Rusija įgis maršruto per Sueco kanalą kontrolę, kuriuo vyksta apie 10 % viso pasaulio jūrų eismo.
„Be to, Rusija užtikrins nuolatinį buvimą Indijos vandenyne, kuris buvo prarastas po SSRS žlugimo“, – pažymėjo jis.
