„Nuo 4 iki 7 kartų. Betoninės piramidės, grioviai ir bunkeriai.“ Šimtmečio projektas. Ką daro Lietuva ()
Pasak karo ekspertų, jei Rusijos kariai įsiverš į Baltijos šalis, jie turės kirsti sieną, išmargintą minomis, spygliuota viela, grioviais ir bunkeriais.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltijos šalys stiprina tūkstančio kilometrų ilgio rytines sienas – kariniu požiūriu pažeidžiamiausią NATO flango dalį. Lietuva, Latvija ir Estija statys vadinamąją „Baltijos gynybos liniją“, susidedančią iš užtvarų ir bunkerių. Apie tai rašo „The Times“.
Kalbama apie trijų valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – sienų stiprinimą įtvirtinimais ir daugiau nei 1000 betoninių bunkerių įrengimą. Sutvirtinta siena atskirs Baltijos valstybes nuo Rusijos, Baltarusijos ir militarizuoto Rusijos anklavo – Kaliningrado srities.
Vien Estija planuoja išleisti apie 60 milijonų eurų 600 tokių statinių statybai pasienyje su Rusija.
„Kiekvienas bunkeris turės apie 37 kvadratinių metrų plotą, talpins apie 10 karių ir bus apsaugotas nuo artilerijos ugnies. Be to, čia bus amunicijos sandėliai ir statiniai, tokie įtvirtinimai kaip prieštankinės minos, grioviai, spygliuota viela ir kt. Netoliese bus betoninės piramidės, vadinamos „drakono dantimis“, – aiškino Estijos gynybos viceministrė Suzan Lillevali.
Kaip aiškina Estijos kariškiai, projektas įgyvendinamas dideliu greičiu, o tai kyla dėl nuogąstavimų dėl Kremliaus puolimo prieš Baltijos šalis. Antradienį, vasario 13 d., Estijos užsienio žvalgybos tarnyba savo metinėje ataskaitoje perspėjo, kad Rusija prie Baltijos valstybių sienų ketina dislokuoti dvigubai daugiau karių.
Žvalgybos ataskaitoje taip pat aprašomi Rusijos planai sukurti naują armijos korpusą, kuris galbūt būtų įsikūręs Petrozavodske, į šiaurės rytus nuo Sankt Peterburgo ir apimtų sieną su Suomija.
Apskritai idėja, pasak Lietuvos kariuomenės karininko ir Baltijos pažangių technologijų instituto tyrėjo Donato Palavenio, yra sulėtinti įsiveržusių pajėgų veržimąsi ir nukreipti jas į sritis, kur NATO galėtų atsikovoti priimtinesnėmis sąlygomis.
„Šios įtvirtintos linijos statyba neabejotinai pareikalaus laiko ir resursų, tačiau jos efektyvumas akivaizdus Ukrainos kare, kur kariai nesugeba efektyviai pralaužti kliūčių ir užkariauti reikšmingos teritorijos“, – sakė Palavenis.
Ir priduria, kad kadangi Baltijos šalys neturi tiek gynybos gylio, kad sulaikytų priešą, bus kovojama dėl kiekvieno teritorijos centimetro, todėl reikės sukurti dirbtines kliūtis ir įtvirtinimus, kad būtų kuo mažesni nuostoliai.
Estijos gynybos ministerijos vertinimu, tokioms pozicijoms užimti užpuolikams prireiks nuo keturių iki septynių kartų daugiau žmonių nei be įtvirtinimų.
„Net jei rikiuotės galiausiai nepavyks išlaikyti, tai bent jau suteiks gynėjams vertingo laiko susiburti ir gauti pastiprinimą iš kitų NATO šalių narių“, – pažymi kariškiai.
Baltijos šalys ypač suinteresuotos atimti iš Rusijos galimybę kurti savo gynybą bet kurioje jos užgrobtoje teritorijoje. Ekspertai išsamiai ištyrė karą Ukrainoje ir kodėl Ukrainos kontrpuolimas nebuvo sėkmingas, taip pat kodėl rusai negali toliau veržtis į Ukrainos gilumą.
„Už to slypi visokios atsakomosios priemonės: grioviai, „drakono dantų“ eilės, minų laukai. Viskas veikia“, – sako jie.
Ir priduria, kad pagrindinė pamoka – ieškoti būdų, kaip sustabdyti Rusijos šarvuotų dalinių veržimąsi, nes jei jiems bus leista įsibėgėti, gali būti per vėlu apsaugoti visas šalis.
