„Nusimato labai įdomūs įvykiai. Leido Maskvai nueiti per toli.“ Kur galimai vyksta Zalužnas ()
„Vakarai ruošiasi lemiamam mūšiui su Kremliumi.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasirodė informacija, kad tam tikra privati britų karinė kompanija pasiūlė buvusiam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui Valerijui Zalužnui vadovauti Ukrainos legionui Afrikoje. Legionas kuriamas siekiant kovoti su Kinijos ir Rusijos grupuotėmis Afrikos žemyne. Apie tai rašo rašo Julija Medvedeva, „haqqin.az“ žurnalistė.
Jei ši informacija yra teisinga – o kodėl gi neturėtų, tai neatrodo pernelyg neįtikėtina – ateinančiais metais Afrikoje mūsų laukia labai įdomūs įvykiai.
Nekalbėsiu apie Zalužną, jo priešas išlieka tas pats – Rusijos Federacija. Apie Kinijos grupuotes Afrikos žemyne nėra jokios reikšmingos informacijos. Svarbiausia, ko gero, kas kita: Vakarai ruošiasi lemiamam mūšiui su Kremliumi Afrikoje. Vakarų kontrolė ten pastaraisiais metais susilpnėjo, o tai leido Rusijai plėstis.
Iš šio žemyno taikiai išspausti Maskvos jau nebeįmanoma – vadinasi, bus naudojami kariniai metodai. Ir, žinoma, ekonominiai – tai, kas versle vadinama „nesąžininga konkurencija“ ir „reiderių perėmimai“.
Turto perskirstymas ir esamų geopolitinių balansų pertvarka visada yra skausmingas ir kruvinas procesas. Ypač Afrikoje, kur smurtas, atmetantis bet kokias „civilizuotų karo metodų“ taisykles kaip reiškinį, yra įterptas į vietinio mentaliteto ypatumus. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje šį procesą pradėjo ne Vakarai, vienintelė jų kaltė – leido Maskvai nueiti per toli.
Iš pradžių Kremliaus veiklą šiame žemyne jie traktavo kaip kažkokį nesusipratimą ir į tai nežiūrėjo rimtai. Jiems labiau suprantama buvo Kinijos veikla – kova dėl išteklių ir rinkų – nieko naujo, viskas buvo pažįstama. Tai nėra labai malonu, bet gana taiki konkurencija visada yra paskata tobulėti, tai kodėl gi ne, kodėl gi nepasivaržius žaidime pagal seniai žinomas taisykles.
Tačiau Rusija pradėjo elgdamasi taip, lyg Afrikoje nebūtų taisyklių, kad ji atvyko į „laukinius kraštus“ ir čia elgsis taip, kaip nori. Ir niekas jai neįsakys, „Afriknaš“ ir viskas. Bet taip versle ir geopolitikoje nesielgiama. Ir jei kur nors Afrikos užmiestyje kas nors mitinge pamojavo Rusijos vėliava ir pakabino Putino vėliavą, tai visiškai nereiškia, kad ten visi nekantriai tavęs laukia, tave labai myli ir tu turi padėti ten esantiems pučistams.
Būtų gera mintis atidžiau išnagrinėti situaciją ir pasitarti su partneriais. Bent jau iš mandagumo, bent jau iš noro sužinoti, ar tu „nelipi jiems ant kojų“. Maskva nieko panašaus nepadarė, tuoj pat mesdama „kozirius“ – mes atvykome į Afriką kovoti su neokolonializmu ir sukurti čia naują, teisingesnę tvarką.
Kolektyvinių Vakarų ir Pekino užuominas apie tokio elgesio neleistinumą tuo metu, kai sprendžiamas Fransafrik perskirstymo klausimas, susijęs su ten silpnėjančia Paryžiaus įtaka, Maskva ignoravo. Išvada gali būti tik viena: su tokiais nesiderama, jie gesinami pakilimo metu.
Ypač dabar, kai ir Vakarai, ir Pekinas atsikratė Rusijos baimės po jos atvirai pražūtingos kampanijos Ukrainoje. Paaiškėjo, kad Maskvą galima ir net reikia nusodinti itin griežtai, nebijant jos atsakomųjų grasinimų. Karalius pasirodė esąs nuogas, o lokys su klibančiais dantimis, atšipusiais nagais ir apskurusia oda. Tad šiais metais galime tikėtis daug dramatiškų ir įdomių naujienų iš Afrikos.
