„Baigsis derybomis arba branduoliniais ginklais.“ 4 scenarijai. Kaip baigsis karas Ukrainoje ()
Žurnalistų teigimu, tolimesni įvykiai fronte labai priklauso nuo Vakarų pagalbos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjo beveik 2 metai nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą. Portalas „Business Insider“ paskelbė kelis scenarijus, kaip konfliktas gali baigtis.
Žurnalistų teigimu, pirmosiomis invazijos dienomis daugiatūkstantinė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų grupė iš įvairių krypčių, ypač iš Baltarusijos, įsiveržė į Ukrainos regionus. Šiaurėje ginkluotosioms pajėgoms pavyko išmušti priešą, po to buvo sėkmingos operacijos Charkivo kryptimi, taip pat Chersono kryptimi.
2023 metų vasarą Ukrainos kariai pradėjo kontrpuolimą, kuris, Vakarų nuomone, buvo nesėkmingas. Tai neatnešė teritorinės sėkmės, o fronto linija sustingo. Vasario 17 d., siekdamas išvengti nuostolių, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis nusprendė pasitraukti iš Avdijivkos.
1 scenarijus
Ekspertai teigia, kad dabar Ukraina tikisi, kad Vakarai ir toliau teiks finansinę paramą Kijevui ir tieks ginklus. Taip pat belieka tikėti, kad Rusijos kovos dvasia nusilps dėl ilgo karo.
Jei tiekimas iš partnerių ir toliau tęsis, ginkluotosios pajėgos galės atlaikyti Rusijos puolimą, kaip anksčiau teigė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) atstovas Maxas Bergmannas. Visų pirma, tikimasi iš JAV gauti 60 milijardų dolerių vertės pagalbos paketą.
„Jei šis finansavimas bus patvirtintas, neabejoju, kad Ukraina sugebės visiškai absorbuoti Rusijos puolimą, kuris truks iki 2024 m. Tiesą sakant, labai optimistiškai vertinčiau Ukrainos potencialą 2025 m.“, – sakė Maxas Bergmannas.
Susitarimui Vašingtone jau pritarė Senatas, po kurio jis turi patekti į Atstovų rūmus. Ten teks susidurti su Respublikonų partijos atstovų pasipriešinimu.
Pastaruoju metu Ukraina vis dar sugebėjo iškovoti keletą reikšmingų pergalių, tęsia straipsnio autoriai. Kalbama apie kovą su Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivynu. Ukrainos pusė sunaikino daugybę svarbių priešo laivų, tarp jų desantinius „Cezaris Kunikovas“ ir „Novočerkaskas“, kurie reikšmingai paveikė Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovinį potencialą.
Be to, situacija fronte priklausys nuo naujosios karinės vadovybės veiksmų, sako CSIS Strategijos departamento vadovas Eliotas A. Cohenas, kalbėdamas apie Oleksandro Syrskio paskyrimą vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu.
„Nematau, kad ukrainiečiai pasiduoda, nes jiems tai yra egzistencinis karas“.
2 scenarijus
Pagal antrąjį žurnalistų scenarijų daroma prielaida, kad Rusija neva sugebės nugalėti Ukrainą. Jų duomenimis, Ukrainos kariuomenė gali patirti didelių nuostolių. Jei pagalba iš Vakarų nebus atnaujinta, padėtis gali pasiekti kritinį tašką.
Eliotas A. Cohenas pažymėjo, kad problemos JAV privertė Europą paspartinti ir skirti Ukrainai naujus pagalbos paketus, tačiau to gali nepakakti. Jis mano, kad jei Ukrainai baigsis atsargos, kils išsekinimo karas, o toks scenarijus naudingas Rusijai.
„Išsekinimo kare fronto linijos gali nutrūkti, jei viena pusė yra pakankamai išsekusi. Todėl manau, kad pagalbos perdavimas yra labai svarbus. Manau, kad tai analogija su Pirmuoju pasauliniu karu. Niekas nesitikėjo, kad karas baigsis 1918 m. lapkritį“, – CSIS tęsė strategijos skyriaus vadovas.
3 scenarijus
Pagal trečiąjį žurnalistų scenarijų daroma prielaida, kad artimiausiu metu Ukraina ir Rusija galės rasti bendrą kalbą ir sudaryti taikos sutartį. Sausį agentūra „Bloomberg“ paskelbė medžiagą, kurioje buvo skelbiama, kad Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas jau neva kreipėsi į JAV su pasiūlymu pradėti taikos derybas ir taip nutraukti konfrontaciją.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad ši žinia tariamai yra netiesa.
Bet kokiu atveju sprendimą šiuo klausimu turėtų priimti pati Ukraina, sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos spaudos sekretorė Adrienne Watson.
„Reuters“ savo ruožtu rašė, kad JAV atsisakė svarstyti Vladimiro Putino pasiūlymą dėl paliaubų, jei Kijevas nedalyvaus šiose derybose.
4 scenarijus
Pagal paskutinį žurnalistų scenarijų daroma prielaida, kad jei situacija nepasikeis, pasaulis gali susidurti su branduoliniu karu. Žurnalistai rašo, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos prezidentas ne kartą pareiškė, kad prireikus gali neva panaudoti branduolinį ginklą. Vakaruose nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Vieni mano, kad tai neturėtų būti vertinama rimtai, o kiti – įsitempę.
Vyresnysis CSIS viceprezidentas Sethas Jonesas savo komentaruose žurnalistams teigė, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra susijęs su didele rizika, ypač Rusijai, nes tokie veiksmai akivaizdžiai neliks be atsako.
