Kilus įtarimams, jog Sirijoje panaudotas cheminis ginklas, pasaulinėje žiniasklaidoje pasipylė straipsniai apie cheminius ginklus ir jų pavojų. Cheminis ginklas (dar vadinamas masinio naikinimo ginklu) – cheminės kovinės medžiagos ir jų junginiai, kurie naudojami žudyti, sužaloti ar tam tikram laikui padaryti žmogų neveiklų. Cheminis ginklas gali būti skystas, dujų ir kietos (miltelių) formos. Tačiau populiariausios jo formos – nervus paralyžiuojančios ir ašarinės dujos.

Normalioje (kambario) temperatūroje cheminis ginklas paprastai yra skystos formos. Tačiau išpurkštas (panašiai kaip aerozolis) tampa dujomis. Jos gali sukelti žaibišką plaučių uždegimą, aklumą ir staigią mirtį. Pirmojo pasaulinio karo metu plačiai naudotos vadinamos „garstyčių dujos“. Tačiau jų naudojimas atvroje teritorijoje nebuvo efektyvus, nes dujas išsklaidydavo vėjas.

Cheminis ginklas platinamas pasitelkus pačius įvairiausius įtaisus bei įrangą: chemines aviacines bombas, cheminiai artilerijos sviedinius, chemines rankines granatas, cheminius aviacinio laistymo įtaisus ir pan. Kitos masinio naikinimo ginklų grupės – radiologinis, biologinis ir atominis ginklas.

Cheminis ginklas buvo uždraustas 1925 m., bet daug kovinių cheminių medžiagų naudojama ūkyje. Dalis pesticidų ir panašių medžiagų savo savybėmis prilygsta cheminiam ginklui, o akis dirginančios ašarinės dujos naudojamos net buityje.

Cheminių ginklų grupės

Nervus paralyžiuojantys. Sutrikdo nervinių impulsų perdavimą iš smegenų ląstelėms. Ankstyvieji apsinuodijimo simptomai: lipni oda, pamėlynavusios lūpos, smarkus drebulys. Medžiagos gali būti vaisių, kamparo arba sieros kvapo. Jos yra patvarios. Pavojingiausiais nervus paralyžiuojančiais agentais laikomi GA, GB, ir VX.

Bendrojo poveikio. Trukdo perduoti deguonį raudoniesiems kraujo kūneliams. Apsinuodijimo simptomas – pamėlynuoja oda. Medžiagos gali būti karčiųjų migdolų arba persikų sėklų kvapo. Jos yra nepatvarios.

Sukeliantys pūliavimą. Sukelia odos bėrimus, žaizdas ir didelius pūlinius. Medžiagos gali būti česnako, garstyčių arba pelargonijų kvapo. Jos yra patvarios.

Dusinantys. Paveikia nosies ir gerklės gleivinę, plaučius, pažeidžiami audiniai, pasireiškia dusimas, žmogus gargaliuoja, šniokščia. Medžiagos gali būti džiūvančios žolės, suplėkusio šieno, supuvusių obuolių kvapo. Jos yra nepatvarios.

Ašariniai. Dirgina akis, sukelia ašarų tekėjimą, akių skausmą ar net laikiną apakimą.

Cheminio ginklo istorija: Pirmasis pasaulinis karas

Cheminis ginklas pirmą kartą panaudotas pirmojo pasaulinio karo metais. 1915 metų pavasarį Vakarų fronte ilgai nebuvo permainų. Anglų ir prancūzų kariuomenė vis atmušinėjo vokiečių atakas. Buvo laikas imtis ryžtingų priemonių. Ir balandžio 22 dienos vakarą virš vokiečių pozicijų prie Ipro upės pasklido žalsvas debesis. Nešamas vėjo jis tyliai nuplaukė Vakarų kryptimi. Grėsmingas dujų valktis sruvo pažeme, skverbėsi į apkasus bei priedangas.

Tą dieną vokiečiai paleido 180 tonų chloro. Per šią dujų ataką žuvo 5 tūkstančiai žmonių, invalidais tapo 10 tūkstančių. Po savaitės vokiečiai pakartojo mirtiną ataką: į vakarus nuo Varšuvos fosgeno ir chloro mišinį panaudojo prieš rusus. Žuvo 1200 žmonių, keli tūkstančiai tapo invalidais.

Pirmojo pasaulinio karo metais kovojančios šalys pagamino 180 tūkstančių tonų cheminių ginklų, iš jų panaudota buvo 125 tonos. „Kovinį krikštą“ perėjo daugiau kaip 40 nuodingųjų medžiagų rūšių. Nukentėjo milijonas 300 tūkstančių žmonių.

Išgąsdintos tokių pribloškiamų skaičių, 1925 metų birželio 17 dieną didžiausios pasaulio šalys Ženevoje pasirašė protokolą, draudžiantį kare naudoti dusinamojo, nuodingojo poveikio ir kitokias panašias dujas bei bakteriologines priemones. Šį dokumentą vėliau ratifikavo per 100 valstybių. Tačiau kai kurios šalys ne tik neatsisakė cheminio ginklo gamybos, bet ir tebenaudojo jį karo lauke. 1935 metais Italija didelėmis pajėgomis kelis kartus atakavo Etiopiją – tada nuo cheminio ginklo žuvo 250 tūkstančių žmonių. 1937-1943 metais Japonija nuodingąsias medžiagas naudojo prieš kinus – ir karius, ir taikius gyventojus.

Plačiau apie cheminio ginklo panaudojimo istoriją ir jo likusias pasekmes šios dienos kartoms, skaitykite technologijos.lt publikuotame straipsnyje "Cheminiai ginklai Baltijos jūroje – vis garsesni pavojaus varpai, bet jokių sprendimų".

Komentarai (0)