Kariai, vienu šūviu nulemiantys kovos eigą: snaiperiai ir jų rengimas (Video) ()
Per Pirmąjį pasaulinį karą snaiperis šovė ne į Adolfą Hitlerį, o į jo draugą. „Jei būtų šovęs 15 centimetrų į dešinę, būtų nukovęs patį A. Hitlerį ir galbūt nebūtų buvę Antrojo pasaulinio karo“, – apie karinių operacijų baigtį galinčią lemti specialybę LRT TELEVIZIJOS laidoje „Karinės paslaptys“ pasakoja Lietuvos kariuomenės snaiperis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Snaiperis yra viena įdomiausių ir paslaptingiausių specialybių. Snaiperis turi būti ne tik puikus šaulys, gerai išmanantis apie ginklus, tačiau jis turi turėti ir kantrybės ilgas valandas sėlinti link reikiamų pozicijų. Negana to, pasirinkus tinkamą poziciją išbūti joje dar keletą valandų ir laukti tinkamo laiko tam vieninteliam šūviui, kuris gali pakeisti visos karinės operacijos eigą.
Ne kiekvienas karys, turintis ginklą su optiniu taikikliu, yra snaiperis. Praėjusiais metais Lietuvos kariuomenė iš Belgijos gamintojo „Fabrique Nationale“ įsigijo taikliojo šaulio ginklų FN SCAR-H PR, kuriuos daug kas vadina snaiperiniais šautuvais. Tai nėra teisinga: taiklusis šaulys nėra snaiperis, jo paskirtis – kitokia, ginklas taip pat skiriasi.
Taiklusis šaulys yra kiekviename pėstininkų skyriuje, jo tikslas – judėti kartu su likusiais devyniais skyriaus kariais ir taiklia ugnimi naikinti priešą, atsirandantį skyriaus judėjimo kelyje arba veikimo zonoje. Laikomasi nuostatos, kad taiklusis šaulys veikia iki 600 metrų atstumu. Būtent iki tokio atstumo, laikoma, veikia ir naujieji įsigyti taikliojo šaulio ginklai. Taiklusis šaulys, kaip ir snaiperis, turi išmanyti nepastebimo judėjimo, maskuotės meną, žinoti dėl vėjo, temperatūros, atstumo atsirandančias taikymosi paklaidas.
Snaiperis – visiškai kitokia kario specialybė. Snaiperio taktika iš esmės skiriasi nuo taikliojo šaulio. Pirmiausia, snaiperiai veikia atskirai nuo didesnių karių grupių. Jų tikslas – nepastebimai prisiartinti prie taikinio arba tūnoti patogiose pozicijose, laukiant, kol taikinys pasirodys.
Būna atvejų, kai snaiperiai veikia pavieniui. Tačiau dažniausiai veikiama dviese kartu su stebėtoju-nutaikytoju. Stebėtojas ne tik nurodo taikinį, bet ir pataria, kokias reikia padaryti taikymosi korekcijas. Iš esmės stebėtojas yra toks pat kvalifikuotas snaiperis. Ilgai budėdami, jie gali keistis tarpusavyje. Kai kuriose šalyse snaiperių komandos yra didesnės, jas gali sudaryti penki žmonės.
Pagrindinė savybė, kurios reikia kariui norint tapti snaiperiu, pasak vieno iš Lietuvos kariuomenės snaiperių, yra kantrybė. „Ištvermė. Visos kitos savybės yra išugdomos, o kantrybės reikia turėti“, – tikina pašnekovas.
Kaip pažymi kitas Lietuvos kariuomenės snaiperis, jo specialybė ir veiksmai gali būti fatališki.
„Niekada nežinai, ką nušausi. Per Pirmąjį pasaulinį karą snaiperis atliko šūvį ne į Adolfą Hitlerį, o į jo draugą, ir štai – Antrasis pasaulinis karas. Jei būtų šovęs 15 centimetrų į dešinę, būtų nukovęs patį A. Hitlerį ir galbūt visų tų įvykių Europoje nebūtų buvę“, – kalba Lietuvos kariuomenės snaiperis.
Daugiau apie šią kario specialybę – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Karinės paslaptys“.
