Kaip laimėti karą neturint ginklų: stebuklai, kuriuos daro karinės psichologinės operacijos (4)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Propagandinė kampanija buvo vykdoma, laikantis 1949 m. patvirtinto lauko statuto FM–33–5 ( Department of Army. Field Manual ), kuriame buvo instrukcija su patvirtintais psichologinių operacijų metodais ( Psychological operations. Techniques and Procedures ). Vadovaujantis šia instrukcija, buvo suformuotas radijo laidų transliavimo, spaudos gaminimo ir platinimo skyrius, strateginių uždavinių sprendimo būrys, o taip pat kitas taktinių uždavinių įgyvendinimo būrys. 1951 m. JAV gynybos ministerija įkūrė Psichologinio karo valdybą ir šiam darbui ėmė rengti kadrus. Pagrindinės psichologinio karo formos Korėjoje tapo spauda, propaganda per radiją bei vaizdinė agitacija. Kovinių veiksmų dienomis amerikiečiai išplatino milijonus lapelių. Radijo propaganda buvo vykdoma per mobiliąsias radijo stotis bei kitus radijo siųstuvus. Žodinė propaganda buvo vykdoma ir per garsiakalbius. Bet karas Korėjoje parodė, kad psichologinėmis priemonėmis daug pasiekti nepavyko. Tiesa, kiek geriau sekėsi dirbti su karo belaisviais, kurie atsisakė repatriacijos karo veiksmams pasibaigus.
1955 m. instrukcija FM–33–5 buvo pakeista. Pagrindiniai jos uždaviniai tapo informacija ir idėjos veikiančios priešo karių jausmus, sąmonę ir elgseną. Šios priemonės turėjo griauti priešo kovinę dvasią. Buvo pakeistos ir tam tikros struktūros. Korėjos kampanijos metu veikusi Psichologinio karo valdyba 1955 m. reorganizuota į Specialiųjų karo metodų valdybą. Psichologinis karas tampa specialiųjų operacijų dalimi.
Vietnamo karo
metu psichologinėms operacijoms vadovavo PsO valdyba karinių pajėgų štabe Vietname. Psichologinių operacijų organizavimo ir valdymo struktūrose dirbo iki tūkstančio darbuotojų. Daugelis jų mokėjo vietnamiečių kalbą. Vietnamiečiai buvo kviečiami bendradarbiauti. Buvo stengiamasi panaudoti vietinių gyventojų nacionalines savybes, papročius ir net prietarus. Vietname amerikiečiai naudojo seną, gerai žinomą psichologinio karo metodą – bauginimo akcijas. Buvo naikinamos ištisos gyvenvietės, naudojami ginklai, sukeliantys sunkius sužalojimus, stiprius skausmus ir kt. Šalia karinių priemonių buvo naudojamos kompleksinės propagandos priemonės. Rezultatai buvo stulbinantys – padaugėjo atvejų, kai demoralizuoti priešo kariai pasiduodavo į nelaisvę. Vietname PsO davė gerus rezultatus – ketvirtis milijono Šiaurės vietnamiečių perėjo į Pietų Vietnamo pusę. Išanalizavusi karo Vietname rezultatus, valstybinė komisija nutarė psichologinio karo pajėgas padidinti 10 kartų.
1984 m. prezidentas R. Reiganas įsakė sukurti psichologinių operacijų struktūrą ginkluotose pajėgose. Bendras PsO planas buvo patvirtintas 1985 m. Amerikiečių specialistai mano, kad 1989 m. Panamos karinės operacijos sėkmė labai priklausė nuo PsO, kurios buvo intensyvios ir gerai suplanuotos. Panamos diktatorius M. Noriega buvo apkaltintas prekyba narkotikais, reketu, nedemokratiniais rinkimais, žiauriu susidorojimu su priešininkais. Amerikiečiai laikėsi nuomonės, kad nedidelio intensyvumo konfliktuose svarbiausias yra visuomenės nuomonės formavimas, o kariniai veiksmai – kraštutinis variantas.
Persų įlankos kare
1991 m. psichologinės operacijos buvo vykdomos ypač sėkmingai. Agitacinių lapelių platinimui buvo panaudota artilerija, raketos, aviacija. Priešfrontinėje juostoje veikė daugybė radijo stočių. Gyventojams ir klajokliams buvo išdalinta šimtai tūkstančių mažų gabaritų radijo aparatų. Manoma, kad dėl tų priežasčių 70 tūkst. karių pasidavė į nelaisvę. 98 proc. apklaustų Irako karo belaisvių prisipažino, kad matė tuos lapelius, o 88 proc. tikėjo tuo, kas juose rašoma. 70 proc. karo belaisvių patvirtino, kad būtent šie lapeliai padėjo apsispręsti ir dezertyruoti iš Irako kariuomenės. Keturi iš penkių karo belaisvių prisipažino, kad reguliariai klausėsi radijo stoties Įlankos balsas , kurios laidas ruošė PsO specialistai.
„Ramybės palaikymo“ operacija Šiaurės Irake
1991 m. Šiaurės Irake įvyko kurdų sukilimas prieš S. Huseiną. Malšindama sukilimą, Irako armija sukėlė didelę kurdų gyventojų migraciją. Turkijos–Irako pasienyje susirinko apie 2 milijonus pabėgėlių. Siekiant juos aprūpinti maistu, vandeniu, vaistais bei užtikrinti jų grįžimą į pastovias gyvenamąsias vietas, buvo organizuota Ramybės palaikymo operacija. Joje dalyvavo amerikiečių, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kanados ir kitų šalių kariai. Įvairiais būdais buvo siekiama palaikyti pabėgėlių ramybę. PsO grupė privalėjo gerai žinoti kurdų nacionalines psichologines savybes. PsO grupė siekė malšinti paniką pabėgėlių stovyklose, informuoti apie humanitarinius krovinius, neleisti kurdų darbo partijai įsiterpti į operacijos eigą, išvengti karinio Irako kišimosi į humanitarinę operaciją ir išvengti kurdų karinio antpuolio. PsO grupės metodai: garsinės ir spausdintos propagandinės informacijos platinimas (kurdams skirti lapeliai, brošiūros, plakatai apie minų laukus, dėl sanitarijos ir higienos ir kt.); laikinų gyvenamųjų patalpų įrengimas; medicinos pagalba, aprūpinimas vaistais, laikino vandentiekio įrengimas, pokalbių knygelių platinimas anglų, kurdų, turkų kalbomis ir kt. Taigi, PsO, atsižvelgiant į regionui būdingą specifiką, vykdomos drauge su taikos palaikymo ir nedidelio intensyvumo karinėmis operacijomis. Šiuo metu visose amerikiečių karinėse instrukcijose numatomos psichologinės operacijos. Jos nuolat tobulinamos, įvertinant vykusių konfliktų patirtį.
Rusijos PsO pajėgos.
Manoma, kad informacinės įtakos srityje Rusija aplenkė Europos šalis bei tapo stipriu konkurentu JAV ir Kinijai. Sukurta galinga Rusijos informacine sistema galima vykdyti informacines atakas bet kurioje šalyje. Rusijos karinių pajėgų sudėtyje sudaromos specialios žurnalistų grupės, kurios paruošiamos dirbti karo sąlygomis konflikto zonose. Pagal griežtas instrukcijas jos dirba Rusijos informaciniams kanalams.
PsO operatyvinių grupių, kuriose dirba iki 4 žmonių, uždaviniai: žodinė propaganda tarp konflikto zonos vietinių gyventojų ; propagandinės medžiagos ir kitos būtinos informacijos platinimas; propagandinių grupių iš vietinių aktyvistų sudarymas; pagalba Rusijos žurnalistams; aktualios informacijos bei vietinių gyventojų problemų rinkimas; vietinių gyventojų moralinės-psichologinės būklės stebėjimas. Sudaryti PsO būriai, veikiantys kartu su žvalgybos tarnybomis. Šie padalinai vadovauja psichologinei – informacinei veiklai konflikto zonoje. Jo uždaviniai: informacijos apie psichologinę–moralinę vietinių gyventojų ir karinių struktūrų konflikto zonoje padėtį rinkimas ir analizavimas; vadovavimas PsO padaliniams vykdantiems specialius informacinės įtakos uždavinius; psichologinių – informacinių operacijų vykdymas konflikto zonoje.
Psichologinės – diversinės veiklos agentai tai specialistai, veikiantys žvalgybos tarnybų sudėtyje, kurie vykdo šiuos uždavinius: diversinių – propagandinių grupių sudarymas iš vietinių gyventojų tarpo; vietinių propagandinių grupių apmokymas; grupių aprūpinimas materialine – technine įranga; protesto akcijų, mitingų organizavimas, propagandinės medžiagos platinimas; PsO būriai žvalgybos pajėgų vado konflikto zonoje pavaldume. Šie būriai skirti vadovauti PsO operacijoms, pastovios struktūros neturi. Jie gali būti papildomi, atsižvelgiant į skiriamus uždavinius. Būrio pagrindiniai struktūriniai elementai: štabas; redakcijos ir tipografija; informacijos platinimo skyrius; žodinės propagandos skyrius darbui su vietiniais gyventojais, karo belaisviais ir kt.; radijo ir TV propagandos skyrius; skyrius darbui internetinėje erdvėje, dirbantis žvalgybinį darbą, vykdantis internetinės informacijos keitimą, blokavimą ir kt. Nuo 2014 m. Rusijos armijoje sukurti taip vadinami kiberdaliniai, kurių tikslas apginti su karine informacija susijusius kompiuterinius tinklus.
PsO mokymo kursas Lietuvos Karo akademijoje
Kurso tikslas buvo supažindinti planuojančius vykti į karinę misiją karininkus su psichologinėmis operacijomis. Kursas pritraukė 25 klausytojus iš septynių Baltijos šalių: Švedijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Kursą anglų kalba skaitė Švedijos rezervo karininkų asociacijos nariai. Mokymo programa paremta Švedijos praktika ir suskirstyta į tris dalis: civilių ir kariškių bendradarbiavimas ( Civil – military cooperation ); psichologinės operacijos ( Psychological operation ) ir praktinis darbas.
Civilių ir kariškių bendradarbiavimas yra vienas iš PsO įgyvendinimo įrankių. Tai bendradarbiavimas su vietos gyventojais, vietine valdžia, tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, pvz., su Raudonuoju Kryžiumi. Labai svarbi funkcija – ilgalaikių ir trumpalaikių regiono problemų identifikavimas ir jų sprendimo priemonių numatymas. Pagrindinis tikslas – laimėti širdis ir protus (angl. Win hearts and minds of people ).
Kurso metu klausytojai buvo supažindinti su taip vadinamomis baltosiomis PsO. Kaip suprantame, yra dar juodosios PsO – propaganda, dezinformacija ir t. t. Baltosios PsO – teisinga informacija apie vykdomą karių misiją. Dažnai PsO suvokiamos kaip tiesioginės informacijos teikimas, naudojantis žiniasklaida, o tai yra klaidinga. Vietiniai gyventojai tiesiogiai informuojami apie vykdomą misiją, tačiau reikia suvokti, kad informaciją vietiniai taip pat gauna iš karių elgesio, ekipuotės, ženklų, naudojamos technikos, ginkluotės masto ir daugelio kitų dalykų. Norint pasiekti PsO iškeltus tikslus, pirmiausia reikia ištirti vietinių žmonių kultūrą. Būtina išsiaiškinti jų papročius, tradicijas, religijos įtaką, moters ir vyro padėtį visuomenėje, istorines aplinkybes – kitaip tariant, bendruomenės kultūrą, kuri gali lemti vienokį ar kitokį individo elgesį tam tikroje situacijoje.
Kurso praktinė užduotis įtvirtino gautas teorines žinias. Tai nepaprastai aktualu mūsų kariams dalyvaujantiems įvairiose karinėse misijose.
Taip realizuojami Prūsijos armijos generolo K. Clausevico (1780–1831) ir kitų karo teoretikų raginimai karyboje imtis taktikos, kuri priverstų priešininką pasiduoti be kovos, neįsitraukiant į tiesioginį konfliktą.
Vytautas Mankevičius