Spalio 7-ąją viešąją erdvę pasiekė žinia apie Baltijos jūra į Kaliningradą plukdomas branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas „Iskander“. „Iskander-M“ – balistinių raketų sistema, sukurta sunaikinti strateginius objektus, nutolusius 500–700 kilometrų atstumu. Tai reiškia, jog ši sistema kelia tikrą grėsmę ir visoms Baltijos šalims bei Lenkijai.

2010 ir 2011 metais Rusijos 26-oji raketų brigada prie Peipaus–Pskovo ežero (jis yra rytų Estijoje ir Rusijos Pskovo srityje) buvo aprūpinta 12 tokių raketų sistemų.

Manoma, kad 152-oji raketų brigada, dislokuota Kaliningrade, 2012 ir 2013 metais taip pat supažindinta su „Iskander“ veikimu.

Dar viena nerimą keliančia žinia tapo šią savaitę patvirtinta informacija, kad du Rusijos karo laivai, apginkluoti branduolines galvutes galinčiais nešti ilgojo nuotolio raketų kompleksais „Kalibr“, įplaukė į Baltijos jūrą.

Kremlius vis dažniau prabyla apie savo branduolinę galią, nebijodamas grasinti netgi panaudoti savo gausų arsenalą. Tai verčia klausti: kokia yra tikroji branduolinė Rusijos galia?

200 branduolinių galvučių daugiau nei JAV

Kandidatų į JAV prezidento postą debatų metu respublikonas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija pralenkė amerikiečius savo branduoline galia.

Statistika liudija, kad Kremlius išties turi daugiau branduolinių galvučių (7300, JAV turi 7100), tačiau nemenką dalį jų sudaro nebeveikiančios.

Rusija šiuo metu dislokavusi, o tai reiškia bet kada pasirengusi panaudoti, 1796 strategines branduolines galvutes, o JAV – 1367.

Kremliaus ir Baltųjų rūmų branduolinės galios santykį šiek tiek iškreipia tai, kad rusai turi daugiau nebeveikiančio arsenalo – 2800, o JAV – 2500. Ekspertams abejonę kelia ir tikrieji nebeveikiančio sovietų laikais kaupto branduolinio arsenalo skaičiai.

Manoma, kad nuo 1949 iki 1991 metų sovietai pagamino daugiau nei 55 tūkstančius branduolinių galvučių. Didžiausią savo branduolinę galią Sovietų Sąjunga buvo pasiekusi 1988 metais, kai Maskva turėjo 45 tūkstančius milžinišką naikinimo galią turinčių užtaisų.

Iš viso Sovietų Sąjunga yra atlikusi 715 branduolinių bandymų. Paskutinis jų įvyko dar 1990 metais.

Reikia turėti galvoje ir tai, kad tikrieji branduolinių ginklų skaičiai yra laikomi valstybės paslaptimi, tad daugelis duomenų yra apytiksliai.

Tokia apytiksle statistika paremta galima laikyti ir informaciją, kad Rusija turi sukaupusi 1500 taktinių branduolinių ginklų arsenalą, kurį saugo vienoje centrinėje saugykloje.

Naudoja politiniam spaudimui

Naujienas apie „Iskander“ gabenimą NATO sutiko ramiai. Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusija stengiasi demonstruoti savo karinę galią, taip bandydama bauginti aljansą.

Rusijos žiniasklaidoje dažnai pasirodo propagandinės žinutės apie branduolinę šalies galybę. Grasinimų įsivaizduojamiems priešams Vakaruose nevengia ne tik tokie Kremliaus ruporai kaip Dmitrijus Kiseliovas, bet ir aukštesnį statusą turintys politikai.

Branduolinio ginklo kortą dažnai išsitraukia Rusijos liberaldemokratų lyderis Vladimiras Žirinovskis ir buvęs Rusijos ambasadorius NATO Dmitrijus Rogozinas.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nuosaikiai atsiliepia apie branduolinių smūgių galimybę.

Šią savaitę kalbėdamas Valdajaus tarptautiniame diskusijų klube jis griežtai atmetė branduolinio ginklo panaudojimo galimybę.

„Gąsdinimas branduoliniu ginklu yra paskutinis žingsnis. Tai kenksminga retorika ir ne tai, ką aš pasveikinčiau“, – aiškino V. Putinas, bandydamas mažinti vis labiau augančią įtampa Rusijos santykiuose su Vakarais.

Didesnė bėda – cheminis ginklas

Jei branduolinis arsenalas yra pakankamai griežtai saugomas, tikrinamas ir jo galimą panaudojimą gaubia daugybė taisyklių, tai milžiniškos sovietinių laikų cheminio ginklo atsargos turėtų kelti didelį nerimą.

1997 metais Rusija deklaravo turinti beveik 40 tūkstančių tonų cheminio ginklo. Skelbiama, kad kol kas jo sunaikinta tik 57 procentai.

Cheminio ginklo arsenale ir, kaip įtariama, prieš civilius Sirijos gyventojus Basharo al Assado režimo naudotos garstyčių dujos ir itin pavojingos nervus paralyžiuojančios dujos – zarinas.

2013 m. rugpjūčio 21 d. Sirijoje atakų metu buvo panaudoti zarino užtaisai. Šių atakų metu žuvo iki 1 729 žmonių.

Rusija pakankamai lėtai naikina milžinišką pavojingų cheminių ginklų arsenalą. Ji neįgyvendino susitarimo sunaikinti atsargas iki 2012 metų balandžio mėnesio. Daugybė pavojingų medžiagų aplaidžiai saugoma įvairiose Rusijos vietose: Penzos, Kirovo, Saratovo regionuose, Udmurtijoje, Brianske.

Kokią galią turi kitos valstybės?

Rusija ir JAV neabejotinai turi grėsmingiausius branduolinius arsenalus. Joms priklauso 90 proc. visų pasaulio branduolinių galvučių. Tačiau yra ir kitų valstybių, turinčių nemenką branduolinės galios potencialą.

Prancūzija disponuoja 300 branduolinių galvučių, Kinija – 260, Jungtinė Karalystė – 215.

Viena pavojingiausių branduolinės galios porų – Indija ir Pakistanas. Dėl Kašmyro regiono nesutariančios ir nuolatinėje įtampoje gyvenančios valstybės turi po daugiau nei šimtą branduolinių galvučių.

Manoma, kad apie 80 branduolinių užtaisų turi sukaupęs ir Izraelis.

Didžiausią pavojų pasauliui kelia Šiaurės Korėjos diktatoriškas režimas. Naujausi duomenys rodo, kad branduolinius bandymus atliekantis ir apie sodrintą uraną svajojantis Kim Jong Uno režimas gali pasigaminti 6–8 branduolinius užtaisus.

Įtariama, kad reikiamų medžiagų ir technikos Pchenjanas gavo iš Pakistano ir Kinijos.

Komentarai (7)