Prieš dvejus metus sudužęs Mig-31 greičiausiai buvo numuštas saviškių, bet kaip tai galėjo nutikti? ()
Beveik lygiai prieš dvejus metus per pratybas virš Telembos poligono pusiau autonominėje Buriatijos respublikoje, besiribojančioje su Mongolija, nukrito Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-31. Rusijos gynybos ministerija šį incidentą „nurašė“ kaip paprastą nelaimingą atsitikimą: pagal oficialią versiją „lėktuvas nukrito mokomojo skrydžio metu“, rašo „Ars Technica“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Abu lėktuvo įgulos nariai sugebėjo katapultuotis ir saugiai nusileido ant žemės.
Bet dabar nepriklausoma Rusijos naujienų organizacija „Baza“, paviešinusi nutekėjusius vyriausybinius dokumentus, tvirtina, kad nelaimės aplinkybės buvo gerokai gėdingesnės: naikintuvą numušė kitas Mig-31. Pagal šiuos dokumentus, nelaimė įvyko dėl to, kad antrojo lėktuvo įgula „pažeidė skrydžio saugumo taisykles, dėl ko skrydžio navigatorius anksčiau leistino laiko įjungė lėktuvo radarą, o įgulos vadas be tinkamo leidimo paleido valdomąją R-33 raketą“.
Kita tos pačios nelaimės priežastis – lėktuvo sistemos „savas-svetimas“ gedimas. Trečia priežastis – pašautojo lėktuvo įgula taip pat nesilaikė instrukcijų ir įskrido į kovinio šaudymo zoną, atsidurdami tarp tikrojo taikinio ir antrojo lėktuvo.
Mig-31 yra pirmasis lėktuvas, kuriame panaudotas pasyvusis elektroniškai skenuojantis fazinis radaras „Zaslon“, kurį galima naudoti ir aprėpties zonoje esančių objektų paieškai, ir ginklų nutaikymui. Tuos pačius radarus galima panaudoti atskyrus radijo signalus, taip leidžiant kai kurioms radaro antenoms veikti objektų paieškos režime, o kitas panaudoti raketų nutaikymui į konkretų taikinį.
R-33 yra „oras-oras“ tipo raketa, pagaminta specialiai lėktuvams „Mig-31“. Ji pirmojoje skrydžio dalyje naudoja pusiau aktyvaus nusitaikymo metodus. Iš esmės raketa seka „Zaslon“ radaro grįžtančiuoju spinduliu iki tol, kol pakankamai prisiartina prie taikinio, kad galutiniam skrydžio etapui pasinaudotų savo vidiniu radaru. Taigi, prieš paleidžiant raketą būtina, kad radarą valdantis karys įjungtų „Zaslon“ nusitaikymo spindulį.
Trumpai tariant, nutiko taip: abu pratybose dalyvavę naikintuvai turėjo atakuoti bepilotę skraidyklę. Tačiau iš paskos skridusio lėktuvo navigatorius per klaidą įjungė radaro taikymosi režimą ir nusitaikė į priekyje skridusį „Mig-31“. Tuomet teoriškai turėjo suveikti ginklų valdymo sistema S-800, atpažįstanti, kuris taikinys yra priešiškas, o kuris draugiškas. Bet veikiausiai ši sistema neveikė ir nesugebėjo įspėti įgulos narių, kurie tęsė savo veiksmus taip, kaip numatyta: pilotas, pamatęs, kad ginklas yra nutaikytas, paleido raketas.
Laimei, priekyje skridusio lėktuvo įgula katapultavosi dar prieš raketoms juos pasiekiant.