Paslaptingasis nacių vienvietis sferinis tankas „Kugelpanzer“ - ir ne mažiau egzotiška jo paskirties hipotezė (Foto, Video) ()
Antrojo pasaulinio karo metu nacių inžinieriai sukūrė ir pastatė daugybę revoliucinių arba „stebuklingų ginklų“ (wunderwaffe), įskaitant platų orlaivių, ginklų ir laivų asortimentą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarp šių ginklų yra paslaptingas mažas sferinis tankas, pavadintas „Kugelpanzer“ (pažodžiui reiškia „sferinis tankas“). Šis keistas mažas tankas niekada nebuvo matytas Europos karo fronte ir apie jo paskirtį žinoma labai mažai.
Žinoma, kad jis buvo pagamintas Vokietijoje ir išsiųstas į Japoniją, o vėliau 1945 m., tikriausiai, Mandžiūrijoje (dabar Šaurės rytinė Kinijos dalis), užgrobtas sovietų. Šiandien vienintelis žinomas tanko egzempliorius yra Kubinkos tankų muziejuje, Odintsovsky rajone, Maskvos srityje, Rusijoje.
Vieno cilindro, dvitakčio variklio varomo „Kugelpanzer“ priekyje yra plyšys (tikėtina, kad aplinkos stebėjimui), o gale – maža rankena ir ratas (galbūt stabilumui ir (arba) manevravimui). Jo korpusas yra tik 5 mm storio ir nėra visiškai aišku, kokio tipo metalą sudaro jo šarvai (šiuo metu neleidžiama imti metalo pavyzdžių).
Populiarios jo paskirties teorijos teigia, kad jis buvo skirtas žvalgybai, kaip mobilus stebėjimo postas artilerijos ugniai valdyti ir kaip kabelių tiesimo transporto priemonė; tačiau yra nedaug įrodymų, patvirtinančių bet kurią iš šių hipotezių, nes niekada nebuvo rasta dokumentų, paaiškinančių transporto priemonę ar jos konstrukciją.
Turint omenyje įrodymų trūkumą, kaip ir galima tikėtis, egzistuoja ir intriguojanti teorija, kuri teigia, kad japonai užsakė tanką kaip skirtą kamikadzių misijoms.
Kamikadzių strategija
Japonijos kariuomenė, kariavusi 7 metus, pradedant Antruoju Kinijos ir Japonijos karu 1937 m., iki 1944 m. rugpjūčio mėn. pradėjo patirti didelius sunkumus. Esant beviltiškai situacijai, japonų pilotai pradėjo praktikuotis daužyti savo lėktuvus į priešo pozicijas (tuo pačiu ir patys žūdami).
Per didžiąją Ramiojo vandenyno karo dalį tai buvo neoficialus, savanoriškas veiksmas; tačiau karui besibaigiant, beviltiškoje padėtyje esanti japonų vadovybė nusprendė pradėti savižudžių misijas. Taip Japonijos pajėgos 1944 m. rudenį pradėjo kamikadzių atakų seriją.
Be improvizuotų prietaisų, tokių kaip tiesiog bombų primontavimas ant esamų orlaivių, Japonijos kariuomenė pradėjo gaminti specializuotą įrangą. Tarp jų buvo orlaivis „Ohka“ („vyšnių žiedas“), taip pat savižudiški laivai, tokie kaip „Shinyo“ („jūros drebėjimas“). Buvo pagaminti net maži povandeniniai laivai, įskaitant modifikuotą torpedą pavadinimu „Kaiten“ („grįžtanti į dangų“) ir „Kairyu“ („jūros drakonas“) – dviejų pilotų laivą.
Atsižvelgiant į daugelio Japonijos karinių lyderių mąstyseną, kai kurie teigė, kad „Kugelpanzer“ buvo šio plano dalis, dažnai šiai teorijai pagrįsti pateikti keli pagrindiniai dalykai.
Pirma, kaip ir visos kitos savižudybės mašinos, ji buvo maža ir skirta valdyti ribotą (1-2 žmonių) įgulą; antra, jame nebuvo jokių akivaizdžių puolamųjų ginklų, nors buvo spėjama, kad jis turėjo turėti priekyje sumontuotą kulkosvaidį; trečia, jo korpusas, palyginti su kitų šarvuotų transporto priemonių korpusu, buvo gana plonas (5 mm storio).
Pavyzdžiui, „Type 97 Chi-Ha“, kuris, teigiama, yra „plačiausiai gamintas japoniškas vidutinis tankas Antrojo pasaulinio karo metu“, bokštelis šonuose turėjo 26 mm storio, o ginklo skyde - 33 mm storio šarvus. Palyginimui, „Long Lance“ torpedos, iš kurios buvo sukurta „Kaiten“ pilotuojama torpeda, korpusas buvo palyginti plonas - 3,2 mm storio.
Taigi, iš esmės 5 mm storio tanko sienos būtų buvusios pakankamai tvirtos, kad santykinai patikimai sustabdytų daugelį pėstininkų ginkluotės kulkų, tačiau pakankamai plonos, kad lengvai suirtų nuo sprogimo viduje, kad būtų padaryta maksimali žala.
Nepriklausomai nuo numatyto naudojimo, „Kugelpanzer“ tikrai tapo vienu unikaliausių ginklų, sukurtų per Antrąjį pasaulinį karą.