Vienintelis žinomas karys, kovojęs trijose skirtingose Antrojo pasaulinio karo pusėse – paslaptingasis korėjietis Yang Kyoungjong (Foto, Video) ()
Iki šiol jis yra vienintelis kareivis per pastarąją istoriją, kuris, kaip manoma, kovojo trijose skirtingose karo pusėse – kas buvo paslaptingasis korėjietis Yang Kyoungjong.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Yang Kyoungjong gimė 1920 m. Korėjoje (dabartinėje Šiaurės Korėjos teritorijoje), tuo metu buvusioje Japonijos kolonijoje.
Apie Yango gyvenimą iki tarnybos Antrajame pasauliniame kare mažai žinoma, išskyrus tai, kad jis buvo vietinis korėjietis, kuris Antrojo pasaulinio karo pradžioje gyveno japonų kontroliuojamoje Mandžiūrijoje.
Dėl šios priežasties Yangas 1938 metais, būdamas vos 18 metų, buvo pašauktas prieš savo valią ir buvo priverstas tarnauti Kvantungo armijoje (Japonijos pajėgų dalis).
Jis buvo pasiųstas kovoti į Sovietų Sąjungos-Japonijos pasienio karą Mongolijoje. Karo metu, 1939 m. vyksant Khalkhin Gol mūšiams jis buvo suimtas sovietų Raudonosios armijos ir išsiųstas į darbo stovyklą.
Dėl darbo jėgos trūkumo, su kuriuo susidūrė sovietai, kovodami prieš nacistinę Vokietiją, 1942 m. jis buvo priverstas kartu su tūkstančiais kitų kalinių kovoti Raudonosios armijos gretose.
Yango tarnyba Raudonojoje armijoje truko apie metus, per tą laiką jis dalyvavo daugybėje Rytų fronto mūšių, ypač Trečiajame Charkovo mūšyje 1943 metais. Būtent šiame mūšyje jis vėl atsidūrė dar vienos tautos karo belaisviu.
Vokiečiams, matyt, nerūpėjo, kaip korėjietis Ukrainoje kovojo už sovietus ir tiesiog paėmė jį į nelaisvę kartu su šimtais kitų karių. Vėlgi, įdomioji dalis apie Yango istoriją greičiausiai būtų čia pasibaigusi, jei naciai nebūtų įpratę leisti kaliniams, kurių jie nesušaudė, „savanoriškai“ tarnauti Vermachtui.
Dėl šios praktikos Yangas buvo pašauktas kariauti į vokiečių Ostbataillone (Rytų batalionas). Ostbataillone buvo nedideli vyrų batalionai, sudaryti iš „savanorių“ iš daugelio nacistinės Vokietijos kontroliuojamų Europos regionų.
Jie buvo paskirti į didesnius vokiečių kareivių vienetus, kur jie tarnavo kaip smūgio būriai ir padėdavo patyrusiems Vermachto batalionams.
Po šaukimo į kovą už Trečiąjį reichą, Yangas buvo išsiųstas padėti ginti Kotentino pusiasalį Prancūzijoje prieš pat 1944 metų birželio 6 dienos Sąjugininkų išsilapinimą Normandijoje – D dieną. Kai Sąjungininkų kariuomenė sėkmingai šturmavo paplūdimius, Yangas buvo tarp saujelės kareivių, kuriuos į nelaisvę paėmė JAV 506-asis parašiutų pėstininkų pulkas.
Iš pradžių 506-ojo pulko leitenantas Robertas Breweris pranešė, kad jie sugavo „keturis azijiečius su vokiečių uniformomis“. Nors tai buvo techniškai tiesa, 506-asis klaidingai manė, kad keturi vyrai (įskaitant Yangą) yra japonai. Tiesą sakant, trys vyrai buvo kilę iš Turkestano (regionas Centrinėje Azijoje), o Yangas, kaip jau minėta, buvo kilęs iš Korėjos.
Amerikiečiai negalėdami bendrauti su Yangu, nes jis nemokėjo anglų ar vokiečių kalbų, šį kartą išsiuntė korėjietį į dar vieną karo belaisvių stovyklą Didžiojoje Britanijoje, kur jis ten išbuvo iki karo pabaigos.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Yangas nusprendė negrįžti namo ir nukeliavo į JAV, kur jo istorija vėl tampa miglota. Galiausiai jis apsigyveno Kuko grafystėje, Ilinojaus valstijoje, kur mirė 1992 m.
Nors populiarios žiniasklaidos priemonės ir keli istorikai Yango egzistavimą laikė faktu, kiti išreiškė abejonę, o 2005 m. Korėjos SBS dokumentinis filmas, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama Yango atvejui, padarė išvadą, kad nėra įtikinamų jo egzistavimo įrodymų.
Pagal Yango istoriją sukurtas 2011 metų Pietų Korėjos filmas „Mano kelias“ („My Way“).
