Vienas keisčiausių Antrojo pasaulinio karo epizodų – Ittero pilies mūšis: vienintelis atvejis, kai amerikiečiai drauge su vokiečių kariais kovojo prieš bendrą priešą (Foto, Video) (1)
Paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis, praėjus penkioms dienoms po to, kai Hitleris nusišovė savo bunkeryje Berlyne, įvyko vienas keisčiausių mūšių XIX amžiaus pilyje Austrijos Alpėse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ittero pilis, esanti ant kalvos, netoli Ittero kaimo, Austrijoje, SS buvo paversta labai iškilių prancūzų asmenybių kalėjimu.
Po to, kai kalėjimo sargybiniai pabėgo, ištvermingi kaliniai paėmė ginklus ir kartu su amerikiečių bei vokiečių kariais kovojo prieš bendrą priešą – Waffen-SS dalinius. Ittero pilies mūšis buvo vienintelis Antrojo pasaulinio karo (APK) mūšis, kuriame Sąjungininkų pajėgos drauge kovojo kartu su vokiečių kariais.
Po Vokietijos Austrijos aneksijos 1938 metais, Itterio pilis 1943 m. buvo perimta iš savininko ir Heinricho Himmlerio įsakymu paversta kalėjimo stovykla, kurioje buvo laikomi keli aukšto rango kaliniai ir VIP asmenys, įskaitant buvusį Prancūzijos prezidentą Albertą Lebruną, buvusius ministrus pirmininkus Paulių Reynaudą ir Edouardą Daladier, taip pat kariniai generolai Maxime Weygand ir Maurice Gamelin bei garsi to meto teniso žvaigždė Jean Borotra.
Be VIP kalinių, pilyje buvo nemažai Rytų Europos kalinių, perkeltų iš Dachau stovyklos, kurie buvo naudojami techninei priežiūrai ir kitiems sunkiems darbams.
Mūšio istorija prasideda 1945 m. gegužės 4 d., kai trys JAV „Sherman“ tankai, vadovaujami kapitono Džeko Lee jaunesniojo, įsiveržė į pilį ketindami išgelbėti jos kalinius. Tuo tarpu majoras Josefas Ganglas, Vermachto karių dalinio vadas ir perbėgėlis, kūrė panašius planus.
Ganglas planavo pasiduoti amerikiečių pajėgoms ir nusprendė, kad padėti išlaisvinti prancūzus belaisvius bus geras ženklas jo ataskaitos kortelėje. Taigi, plevėsuodamas didele balta vėliava, Ganglas kreipėsi į kapitoną Jacką Lee ir jiedu nusprendė pradėti gelbėjimo misiją.
Pilis iš pradžių buvo saugoma, tačiau artėjant amerikiečių pajėgoms ir iškilus didelei pogrindžio pasipriešinimo grėsmei, sargybiniai supanikavo ir pabėgo. Kai kalėjime neliko jokių sargybinių, kaliniai prancūzai apsirūpino sargybinių paliktais ginklais ir pasveikino tuos tris „Sherman“ tankus.
Auštant gegužės 5 d., kai Waffen-SS dalinai grįžo susigražinti pilies kontrolę, Lee kariuomenė susijungė kartu su antinacistiniais vokiečių kareiviais ir prancūzų buvusiais VIP kaliniais bei šalininkais kovoti prieš SS.
Gegužės 5 d. rytą 100–150 Waffen-SS karių pradėjo pilies puolimą.
Dienos bėgyje Lee kariai sugebėjo atremti SS ataką, kol atvyko Sąjungininkų pastiprinimas. Mūšio metu buvo sunaikintas vienas iš „Sherman“ tankų. Bandydamas ištraukti buvusį Prancūzijos ministrą pirmininką Paulą Reynaudą iš ugnies linijos, Ganglį mirtinai pašovės snaiperis. Apie 100 Waffen-SS karių buvo paimti į nelaisvę. Po trijų dienų – gegužės 8 d. Vokietija kapituliavo.
Tai buvo vienintelis mūšis istorijoje, kuriame amerikiečiai, prancūzai ir vokiečiai kovojo kartu.
