Pirmoji JAV karinė invazija po Vietnamo karo – kaip amerikiečiai įsiveržė į mažytę Karibų salą: buvo suplanuota naudojant turistinį žemėlapį (Foto, Video) (1)
1983 m. JAV įsiveržė į mažą Karibų jūros salą – Grenadą: tai buvo pirmoji JAV užsienio intervencija nuo Vietnamo karo. Kanada priešinosi šiam aktui kartu su dauguma Jungtinių Tautų narių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės Grenada (vos 348 km2 ploto sala, turinti 111 000 gyventojų (2018)) įgijo 1974 m. Po perversmo 1979 metais, konstitucijos galiojimas buvo sustabdytas ir valdžią perėmė Moriso Bišopo marksistinė-leninistinė vyriausybė.
Šalis, Kubos ir Sovietų Sąjungos sąjungininkė, pradėjo žymiai stiprinti savo nedidelę kariuomenę, sukeldama JAV prezidento Ronaldo Reigano susirūpinimą dėl galimo sovietų kariuomenės padidėjimo Karibų jūroje.
Tačiau Bišopas norėjo sukurti socialistinę vyriausybę ir skatino plėtrą, ypač turizmo pramonę. Komunistų griežtosios linijos atstovai nesutiko su jo požiūriu, ragindami jį pasitraukti arba pasidalyti valdžia.
1983 m. kietosios linijos šalininkai, vedami marksisto Bernardo Coardo, spalio 16 d. įvykdė perversmą ir įvykdė mirties bausmę Bišopui bei kitiems vyriausybės lyderiams. JAV prezidentas Rolandas Reiganas, prisidengdamas 650 Amerikos medicinos studentų evakuacija, įsiveržė į salą spalio 25 dieną.
JAV kariuomenė tiek mažai žinojo apie šalį, kad turėjo planuoti invaziją naudodama žemėlapius, kurie paprastai parduodami turistams.
Operacijos „Urgent Fury“ metu JAV į Grenadą išsiuntė apie 7000 karių, prie kurių prisijungė 300 Jamaikos ir Barbadoso karių. Jie susidūrė su apie 1200 Grenados ir 800 Kubos karių. Per tris kovų dienas žuvo dešimtys JAV pajėgų karių ir keturios dešimtys grenadiečių bei dvi dešimtys civilių.
Perversmas buvo sustabdytas, Coardo vyriausybė žlugo, ir 18 pareigūnų, įskaitant visą perversmą rengusią karinę vadovavimo grandinę, buvo suimta ir atkurta konstitucinė valdžia.
Trumpos invazijos metu, JAV neteko 19 karių, o daugiau nei šimtas buvo sužeista; žuvo per 60 Grenados ir Kubos karių.
Įsiveržimas į Grenadą įvyko praėjus vos dviems dienoms po to, kai 1983 m. spalio 23 d. islamo teroristų grupuotė „Hezbollah“ susprogdino JAV jūrų pėstininkų korpuso kareivines Beirute: žuvo 241 kariškis.
Todėl tarp nemažai amerikiečių kilo abejonių dėl karinės jėgos panaudojimo JAV tikslams pasiekti. Nepaisant to, Reigano administracija paskelbė didelę pergalę, pavadindama tai pirmuoju komunistinės įtakos „atšaukimu“ nuo Šaltojo karo pradžios.
Kanada ir Didžioji Britanija prieštaravo JAV veiksmams. Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Tečer tiesiogiai kreipėsi į Reiganą: „Šis veiksmas bus vertinamas kaip Vakarų šalies įsikišimas į mažos nepriklausomos tautos, kad ir koks nepatrauklus jos režimas, vidaus reikalus“.
Jungtinės Tautos tai pavadino šiurkščiu tarptautinės teisės pažeidimu. Masiniai protestai kilo Bolivijoje, Dominikos Respublikoje, Trinidade ir Tobage, Kuboje, Nikaragvoje ir net pačiose JAV. Kongresas priėmė Karo galių rezoliuciją, reikalaujančią, kad prezidentas per 60 dienų sugrąžintų pajėgas namo.
Lapkričio pradžioje JAV kariai pradėjo palikti Grenandą, o iki gruodžio pilnai paliko salą. Kitą kartą JAV kariuomenė Vakarų pusrutulyje įsiveržė į Panamą 1989 metais.
Nuo tada Grenada buvo valdoma pagal savo konstituciją ir surengė demokratinius parlamento rinkimus. Invazijos data dabar yra nacionalinė šventė Grenadoje, vadinama Padėkos diena, minint kelių politinių kalinių išlaisvinimą.
