Per Rusijos invaziją į Ukrainą nedidelė gynėjų arsenalo dalis padarė neproporcingą poveikį – tai keliolika Ukrainos ginkluotų bepiločių orlaivių „Bayraktar TB2“

Jų panaudojimų vaizdo įrašai turi milijonus peržiūrų. Jie sunaikino „žemė-oras“ raketų paleidimo įrenginius ir logistikos traukinius. Jie įkvėpė dainas ir yra dažnas atgarsis vaizdo įrašuose, kuriuose tyčiojamasi iš Rusijos užpuolikų.

Pasak Ukrainos pareigūnų, nepaisant nedidelio jų skaičiaus – maždaug 20 (remiantis prieškariniu „Al-Monitor“ verinimu), – bepiločiai orlaiviai buvo labai naudojami. Kita vertus, Rusija teigia numušusi kai kuriuos bepiločius orlaivius.

Pasak žvalgybos analitiko Stijino Mitzerio, nedideli Turkijoje pagaminti dronai nuo karo pradžios praėjusią savaitę sunaikino mažiausiai 32 Rusijos transporto priemones, tačiau neįmanoma patvirtinti bendro jų sunaikintų transporto priemonių skaičiaus.

Compilation of TB2 footage showing strikes on Russian military targets. Some of the footage was previously released. https://t.co/fCznAmZtiW pic.twitter.com/FSk5ilKBni

— Rob Lee (@RALee85) March 1, 2022

Rusijos bepiločių orlaivių karo ekspertas Samuelis Bendetas iš CNA ekspertų grupės „Military Times“ paaiškino, kad net ir nedidelė bepiločių orlaivių sėkmė rodo, kad Rusija nesugeba įgyvendinti savo oro gynybos strategijų.

Jis pridūrė, kad Rusija išnagrinėjo pamokas, kurias išmoko Armėnija per praėjusių metų karą su Azerbaidžanu, kai pastaroji šalis naikino armėnų pozicijas ir transporto priemones su „Bayraktar“ bepiločiais orlaiviais. Bendett sakė, kad turbūt „didžiausia šio konflikto pamoka“ buvo ta, kad lėtai, žemai skraidantys dronai, tokie kaip „Bayraktar“, yra veiksmingi prieš pasenusias oro gynybos sistemas.

Tačiau Rusijos planuotojai buvo įsitikinę, kad jų pajėgų struktūra, kuriai pirmenybė teikiama modernizuotai daugiasluoksnei oro gynybai, sugebės užkirsti kelią tokioms dronų atakoms, tačiau „mes nematome... kad tai įvyktų, kaip kad rusai skelbė“, sakė Bendetas.

Rusijos daliniai paprastai yra suskirstyti į bataliono taktines grupes, BTG, turinčias daugiasluoksnę oro gynybą ir antidronų pajėgumus, sakė Bendetas. Tačiau problema ta, kad Rusijos pajėgų priešakiniai elementai Ukrainoje nesugebėjo veikti kaip priklauso BTG daliniams, dažnai palikdami savo oro gynybos išteklius neaktyvuotus ar iš vis kažkur kitur, pridūrė jis.

„Atrodo, kad [Ukrainoje] Rusija nedemonstruoja tas pačias taktikas, technikas ir procedūras, kurias ji taikė daugelį metų ir siekė tobulinti Sirijoje“, – sakė jis.

Bendetas taip pat atkreipė dėmesį į „Bayraktar mitologiją“ ir tai, kaip „Ukraina laimi informacinį karą“.

#Ukrainian Ground Forces shared a song written for #BayraktarTB2 on its official social media account with a note of "Punishment of #Bayraktar in the name of #Ukrainian children, Georgians, Syrians, Chechens, and Crimean Tatars." pic.twitter.com/4HlRxrxbtE

— Clash Report (@clashreport) March 1, 2022

„Nepaisant visų Rusijos kariuomenės kalbų apie pergalę informaciniame kare, atrodo, kad jie pralaimi, o vaizdo įrašai, kuriuose „Bayraktar“ smogia į taikinius, prisideda prie tos [Ukrainos] informacinės kampanijos“, – sakė jis.

Bendetas mano, kad „Bayraktar“ smūgių dienos yra ribotos, jei Rusija pertvarkytų savo puolimą.

„Jei Rusijos kariuomenė persiorganizuos – jei ji ims laikytis tikrųjų BTG standartų, jei atsiųs atitinkamus oro gynybos pajėgumus, jei atsiųs savo [elektroninio karo] pajėgas... „Bayraktar“ būtų vis sunkiau veikti be jokių nuostolių “, – sakė dronų ekspertas.

Ir net jei rusai atsigautų ir atremtų bepiločio orlaivio grėsmę, pažymėjo jis, „jie turėjo panaikinti daug daugiau Ukrainos oro gynybos pajėgumų per pirmąsias puolimo valandas“. Tai apima oro bazes, kuriose laikomi ir aprūpinami kuru dronai.

„Faktas, kad kažkur vis dar gali būti išlikusių „Bayraktar“, yra gėda Rusijai“, – sakė Bendetas.

Komentarai ()