[Žinios trumpai] Bandymas išvengti dar vieno karo: pradėjus žūti kariams – akis į akį susitiks valstybių lyderiai ()
Pastaruoju metu įvyko susirėmimų, kurie sukėlė susirūpinimą dėl paliaubų, kurios užbaigė 2020 m. karą dėl separatistinio regiono, stabilumo.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pranešė, kad balandžio 6 dieną Briuselyje susitiks su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, kad padėtų pagrindus taikos deryboms, kurios užbaigtų dešimtmečius trukusį konfliktą dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono.
Abu lyderiai balandžio 6 d. Briuselyje susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu.
„Tikiuosi per šį susitikimą aptarti su Azerbaidžano prezidentu ir susitarti dėl visų klausimų, susijusių su derybų dėl taikos sutarties pradžia“, – ketvirtadienį vyriausybės posėdyje sakė N. Pašinianas. Jis sakė, kad Armėnija „pasirengusi nedelsiant pradėti taikos derybas“.
Šį mėnesį Kalnų Karabache įsiplieskė Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų kovos, o praėjusią savaitę žuvo 3 atsiskyrusio regiono kariai.
Daugiau nei 6 600 žmonių žuvo per šešias savaites trukusį karą 2020 m., kuris baigėsi Azerbaidžanui atgavus kontrolę didelėse Kalnų Karabacho (Armėnijoje vadinamas Arcachu) dalyse ir aplinkinėse teritorijose, kurias kontroliavo Armėnijos remiami separatistai.
2020 metais paliauboms tarpininkavo Rusija, kuri tada į regioną išsiuntė apie 2000 karių, kuriuos vadino taikdariais.
Įtampa ant abiejų valstybių bendros sienos auga nuo gegužės, kai Armėnija protestavo prieš Azerbaidžano kariuomenės įsiveržimą į jos teritoriją. Azerbaidžanas primygtinai reikalavo, kad jo kariai būtų dislokuoti jo laikomose teritorijose srityse, kuriose siena dar turi būti demarkuota.
