Pentagono išplatintame JAV Karinio jūrų laivyno surengtos iš orbitos krentančio palydovo sunaikinimo operacijos vaizdo įraše matyti, kaip raketa naikintoja kyla į dangų, palikdama ryškų liepsnojančio kuro šleifą. Po to – blyksnis, ugnies rutulys ir garų stulpas, rašo JAV dienraštis „The New York Times“.

Priminsime, jog visa ši istorija yra apie apie Pentagono palydovą šnipą, kuris dėl gedimo ėmė nekontroliuojamas vis labiau artėti prie Žemės. 2006 metų gruodį paleistame kariniame palydove US 193 sugedo jėgainė bei kompiuteris ir aparatas pradėjo nekontroliuojamas artėti prie Žemės.

US 193 buvo radiolokacinės žvalgybos palydovas, kuriame sumontuota slapta didelės skiriamosios gebos radiolokacijos stotis. Pentagonas deklaravo, jog nenori, kad šio radaro detalės patektų į "svetimas rankas". Sprendimas sunaikinti palydovą dar orbitoje, nelaukiant kol jis nukris, buvo priimtas kelių žinybų, tarp jų - Valstybės departamento ir Nacionalinio saugumo agentūros, pasitarime.

Raketą kaip ir planuota, paleista iš kreiserio, o visa operacija detaliai pristatyta visam pasauliui. Nuolaužų debesis nepaliko didesnių abejonių, kad iš amerikiečių laivo paleista raketa pataikė tiesiai į taikinį virš Ramiojo vandenyno, esantį kiek aukštesnėje nei 208 kilometrų orbitoje. Tačiau, pasak dienraščio, lig šiol neišsklaidytos visai kitokio pobūdžio abejonės. Jas išsako politologai, kai kurie politikai ir mokslininkai, o taip pat gana nemažai užsienio valstybių, įskaitant Rusiją ir Kiniją, atstovų.

Ar pasaulio gyventojams derėtų lengviau atsidusti apsidžiaugus, kad pusės tonos sušalusių nuodingų degalų kritimo neapibrėžtoje vietoje pavojus praslinko pro šalį? Ar, priešingai, naujausių JAV techninių galimybių demonstracija juos turėtų priversti susirūpinti, nes tai atrodo kaip beveik atviras slapto priešpalydovinio ginklo bandymas? – klausia „The New York Times“.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas, asmeniškai gavęs įsakymą numušti palydovą, Havajuose susitikęs su žurnalistais pareiškė pasirengęs pasidalinti su Kinija kai kuriomis operacijos detalėmis, kad išsklaidytų Pekino nerimą, neva nuolaužos vis tiek kelia potencialų pavojų. JAV karinių pajėgų Ramiajame vandenyne vadas admirolas Timothy J. Keatingas taip pat susisiekė su kai kurių regiono valstybių atstovais, kad paaiškintų operacijos detales ir pasekmes.

Pasak dienraščio, aukšti JAV administracijos atstovai diplomatiškai atmetė rusų ir kinų, o taip pat kai kurių ginklavimosi kontrolės ekspertų būgštavimus, konkrečiai – hipotezę, kad numušdamos krentantį žvalgybos palydovą JAV iš tikrųjų išbandė kosminį ginklą. Jie nurodė, kad raketa, kuri buvo naudojama vykdant operaciją (raketa naikintoja SM-3, jomis apginkluotas JAV Karinis jūrų laivynas) – yra skirta nedidelio masto balistinių raketų atakoms atremti, todėl ją reikėjo perprogramuoti, kad galėtų atlikti naują netikėtą užduotį. Užduotį, su kuria JAV valdžia kažin ar kada nors vėl susidurs, teigia dienraštis.

Priešraketinės gynybos atveju raketa naikintoja turi aptikti įkaitusią priešo raketos kovinę galvutę tuo metu, kai ji brėžia lanką santykinai trumpa balistine trajektorija. Ši užduotis dažnai apibūdinama fraze „pataikyti kulka į kulką“. Tačiau šiuo atveju taikinys buvo kur kas didesnis, nei kovinė galvutė, beveik mokyklinio autobuso dydžio, ir sukosi aplink Žemę nuspėjama trajektorija, atlikdamas maždaug 16 apsisukimų per parą.

Ir vis dėlto operacija buvo gana rizikinga, teigia dienraštis. Reikėjo pataikyti į „dešimtuką“ – tai yra, į degalų baką, kurio skersmuo tebuvo vos vienas metras.

Ir nors amerikiečiai praeityje bandymų metu jau ne kartą buvo pataikę į kosminėje erdvėje palei Žemę esančius taikinius – pavyzdžiui, 1985 m. iš naikintuvo paleista priešpalydovine raketa buvo sunaikintas JAV palydovas – šie bandymai palyginti retai ir su didelėmis pertraukomis pasibaigdavo sėkmingai.

Sėkmingas pataikymas į taikinį praėjusį trečiadienį įtikinamai parodė, kad amerikiečių kariškiai disponuoja ginklu, kuris, nors ir nėra visiškai nepriekaištingas, vis dėlto gana patikimas ir lankstus. Dėl jo neišvengiamai kils ginčų, ir kiekviena pusė šiuo įvykiu remsis savo tikslais.

Palydovo sunaikinimo operaciją vykdė Karinio jūrų laivyno laivai. Tai reiškia, kad JAV savo nuožiūra gali panaudoti šią jėgą trijuose ketvirtadaliuose mūsų planetos, pastebi „The New York Times“.

Raketa naikintoja – JAV priešraketinės gynybos sistemos elementas – buvo perdaryta į priešpalydovinę per mėnesį su trupučiu. Neprireikė jokių brangių mokslinių tyrimų ir konstrukcinių sprendimų. Jokių mūšių su Kongresu dėl finansavimo. Ničnieko nereikėjo pradėti nuo nulio, rašinėjant formules ant lentos kokioje nors laboratorijoje. Toks kariškių mitrumo demonstravimas užims kvapą bet kuriam priešininkui, tvirtina dienraštis.

„Tai buvo dar neištirta teritorija. Techninis užduoties sudėtingumas buvo gana aukšto lygio“, - pripažino JAV ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabų viršininkų komiteto vicepirmininkas generolas Jamesas E. Cartwrightas.

Jis pabrėžė, kad, vykdant palydovo numušimo operaciją, buvo panaudota svarbi JAV priešraketinės gynybos sistemos infrastruktūros dalis, ypač daviklių tinklas. „Tai buvo esminis mūsų pasitelktas priešraketinės sistemos elementas“, - pabrėžė generolas.

Pasak Cartwrighto, ruošiant operacijai raketą naikintoją į ją buvo „pridėta daug aparatūros“. „Mes šiek tiek modifikavome programinę įrangą, kad raketa galėtų atakuoti palydovą“, - sakė jis.

„Missile Defence Advocacy Alliance“ – vienos energingiausių organizacijų, pasisakančių už gynybos nuo balistinių raketų stiprinimą – vadovas Rikis Ellisonas kiek pompastiškai išgyrė palydovo numušimo operaciją. „Priešraketinės gynybos sistemos elementų naudojimas naikinti sugedusiems palydovams, balistinėms raketoms ar netgi iš kosmoso atlekiantiems meteorams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei, tapo realybe, ir tai didžiulis žmonijos pasiekimas“, - sakoma šios organizacijos išplatintame pareiškime.

Tačiau netgi ši sėkminga operacija anaiptol neįrodo, kad JAV gali nesibaiminti branduolinės agresijos ar gali daryti kosmose viską, kas tik šaus į galvą, pastebi dienraštis.

Prieš išvykdamas į kelionę po Azijos šalis R. Gatesas pabrėžė, kad ginčas dėl Amerikos priešraketinės gynybos sistemos galimybių „liko praeityje“, bet kol kas neaišku, prieš kokio konkretaus tipo raketų atakas ši sistema gali būti panaudota.

„Į klausimą, ar ši sistema veikia, jau atsakyta, – sakė Pentagono vadovas. – Dabar reikia atsakyti į klausimą, prieš kokio pobūdžio grėsmes ją galima naudoti, koks galėtų būti šių grėsmių mastas ir jų techninis išmoningumas“.

Tuo tarpu Atstovų rūmų Šalies saugumo komiteto narys demokratas Edwardas J. Markey‘us pareiškė, kad „negatyvios šios palydovo sunaikinimo operacijos geopolitinės pasekmės gali būti dar didesnės, nei bet kokio dydžio žala, padaryta palydovui nukritus“, rašo „The New York Times“. Jo teigimu Busho administracijos sprendimas numušti palydovą raketa buvo grindžiamas „abejotinais saugumo sumetimais“ ir kelia didelį pavojų, nes signalizuoja apie savotiškos „didžiosios medžioklės“ pradžią. Politiko manymu kitos valstybės nutars, kad turi teisę bandyti ginklus, kurie gali būti naudojami prieš JAV palydovus. „Rusija ir Kinija ko gero šią operaciją įvertins kaip patvirtinimą, jog JAV kosmose jau pradėjo ginklavimosi varžybas, o joms reikia vytis amerikiečius“, - pabrėžė jis.

Komentarai (10)