Išmanus būstas – nebe naujiena ir vis dažniau tampa pirmu pasirinkimu naujų namų ieškantiems ar esamus norintiems pagerinti gyventojams. Tačiau išmaniuose namuose integruotos sistemos ir įrenginiai dėvisi – Jungtinių Tautų duomenimis, vien namų stebėjimo, apsaugos ir reguliavimo prietaisų (dūmų detektorių, signalizacijų, šildymo ir kitų sistemų) atliekų per metus pasaulyje susidaro 1336 mln. kg. Reikėtų nepamiršti ir baterijų, kurios reikalingos įvairių prietaisų valdymo pulteliams. Todėl labai svarbu įsirengus išmanius namus nepamiršti aplinkosaugos – tinkamai atsisveikinti su atitarnavusiais prietaisais.

„Žmonės nori gyventi vis patogiau, tad mūsų namuose daugėja įvairiausių pagalbininkų. Skaičiuojama, kad vienuose namuose vidutiniškai yra daugiau nei 70 elektronikos prietaisų, o laikui bėgant jie genda, lūžta, tad anksčiau ar vėliau baigia savo gyvavimo ciklą. Tačiau patekę pas teisėtus ir tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus tokie prietaisai dar gali pasitarnauti. Nebereikalingus prietaisus galima prikelti naujam gyvenimui arba perdirbant atgauti vertingas medžiagas, kurios gali būti panaudotos kitiems gaminiams“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė. 

Elektronikoje – daug vertingų medžiagų

Buitinėje technikoje, elektronikos prietaisuose, baterijose yra daug vertingų medžiagų – aukso, sidabro, platinos, vario, ličio, kobalto ir kitų. Tiesa, yra ir tokių, kurios, jeigu prietaisas yra mechaniškai pažeistas ar ne vietoje išmestas, pasklidusios į aplinką gali pakenkti tiek žmonėms, tiek gamtai, o baterijos gali sprogti, užsidegti.

„Dėl šių priežasčių reikėtų žinoti, kas priskiriama elektronikai, jos atliekoms ir atsakingai jomis pasirūpinti. Tokiu atveju prisidėsime prie aplinkos taršos mažinimo ir išteklių taupymo. O elektronikai priskiriami visi įrenginiai, kurie turi bateriją, laidą arba kištuką. Tad, pavyzdžiui, atitarnavęs dūmų detektorius taip pat turėtų atsidurti elektronikos atliekų konteineryje, o ne šiukšliadėžėje mišrioms atliekoms“, – teigia V. Masalienė.

Kad nebereikalinga elektronika, buitinė technika ir baterijos patektų pas teisėtus atliekų tvarkytojus, nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Lietuvoje veikianti elektronikos atliekų surinkimo sistema – viena efektyviausių Europos Sąjungoje. Gyventojams patogiai prieinamų elektronikos atliekų priėmimo vietų yra daug ir įvairių formatų, o iš ten atitarnavę prietaisai ir išvežami pas teisėtus atliekų tvarkytojus.

Talpos elektronikai – kone kiekviename prekybos centre

Tad smulkius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, nebereikalingus vaikiškus žaislus su baterijomis, USB raktus, plaukų džiovintuvus, ausines, telefonus ir pan. galima atnešti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.

Panaudotas atskiras baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias dėžutes, skirtas specialiai baterijų atliekoms.

Atitarnavusią stambią, sunkią buitinę techniką patogiausia perduoti užsisakius nemokamą jos išvežimą iš namų. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje.

Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.

Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse  vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.

Komentarai ()