To istorijoje niekada nebuvo! „Gyvos tatuiruotės“ ()
Keturių Europos šalių mokslininkai dirba ties novatorišku architektūriniu sprendimu – gyvomis tatuiruotėmis iš mikroorganizmų, kurios bus dedamos ant pastatų fasadų.
© ChatGPT
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Projektas, pavadintas REMEDY (Archibiome Tattoo for Resistent, Responsive, and Resilient Cities), gavo beveik 3 mln. eurų finansavimą iš Europos inovacijų tarybos.
Ekspertų teigimu, per ateinančius 25 metus Europos Sąjungoje bus pastatyta arba renovuota 9,4 milijardo kvadratinių metrų pastatų ploto. REMEDY projektas yra viena drąsiausių Europos idėjų, kuria siekiama sujungti biologiją, architektūrą ir 3D spausdinimo technologiją. Jei pasiseks, ateities pastatai bus ne tik energetiškai pasyvūs, bet ir biologiškai aktyvūs, savaime atsinaujinantys ir netgi apšviesti mikroorganizmų.
„Tai vieta auginimui. Tačiau mes nekalbame apie kukurūzus ar kviečius, kalbame apie bakterijas ir grybelius“, – aiškina tyrėja Graco technologijos universiteto (Austrija) mokslinink Carole Planchette.
|
REMEDY projektas apima „gyvų tatuiruočių“ klijavimą ant pastatų, kurios susidės iš dviejų sluoksnių. Pirmasis yra didelės skiriamosios gebos pigmentinis rašalas, sukuriantis vizualinį raštą, o antrasis – biologinis – yra plona bioplėvelė arba mikroorganizmų sluoksnis.
Tikimasi, kad šis bioplėvelės sluoksnis išliks plonas ir daugiausia skaidrus, nors gali šiek tiek pakisti spalva arba tekstūra. Estetinis poveikis bus išsamiai ištirtas, o projekto metu planuojami specialūs bandymai.
Komanda neatskleidžia detalių apie naudojamus mikroorganizmus, tik teigia, kad ieško tokių, kurie sukurtų stabilius ir funkcionalius biologinius konsorciumus. Tačiau moksininkai atskleidė, kad testuoja grybus, kuriuos projekto koordinatorė Anna Sandak surinko iš pastatų pakrantės miestelio Izolos Slovėnijoje.
Mokslininkė aiškina, kad šie grybai pasižymi gamtos įkvėptų medžiagų formų, spalvų ir funkcijų įvairove. Tačiau tikimasi, kad mikrobų rašalų pritaikymas peržengs estetikos ribas; mokslininkai daro prielaidą, kad gyvos tatuiruotės apsaugos paviršius nuo kenksmingų mikroorganizmų ir galės užtaisyti paviršinius statybinių medžiagų įtrūkimus.
Tačiau tinkami mikroorganizmai – tik pusė darbo, nes pati tatuiruočių darymo technologija taip pat reikalauja novatoriško požiūrio, o tyrėjai šiuo metu kuria naujos kartos spausdintuvą, nes standartinės spausdintuvų galvutės negali tiksliai dozuoti mikroorganizmų kolonijų.
Tikslas – sukurti pastatams naudingą mikrobiomą, kuris būtų atsparus patogeniniams mikrobams ir pats užtaisytų paviršinius įtrūkimus. Papildoma nauda apims anglies dioksido pašalinimą, deguonies gamybą ir teršalų šalinimą. Taip pat planuojama naudoti bioliuminescenciją, kuri leistų kai kuriems pastatams švytėti.
