Šimtai milijonų per metus. Europa palikta dulkėse. Kyla tikri monstrai ()
Šimtas ar net daugiau nei 200 milijonų keleivių per metus – tokie yra didžiausių oro uostų tikslai.
© Raihan S.R. Bakhsh, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Emirates_-_B777-31H(ER)_-_Raihan_Bakhsh.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nė vienas iš jų nėra Europoje. Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Turkijos ir Saudo Arabijos oro uostai skelbia itin ambicingus planus. Jie naudojasi savo geografine padėtimi ir tuo, kad nuo karo Ukrainoje Senasis žemynas turėjo pratęsti skrydžius į Indiją ir Kiniją.
Dešimtmečius Dubajaus Al Maktoumo tarptautinis oro uostas (DWC) buvo skirtas tik krovininiams skrydžiams. Keleiviams jis buvo atidarytas tik prieš 12 metų. Anuomet oro uostas buvo tokio pat dydžio kaip Londono Gatviko oro uostas ir kasmet aptarnaudavo apie 30 milijonų keleivių. Dabar Dubajus pirmauja pasaulyje pagal tarptautinį keleivių srautą.
Tačiau tai dar ne didžiausio JAE miesto ambicijų pabaiga. Pagal savo strategiją, Dubajaus tarptautinis oro uostas (DXB) tikisi iki 2027 m. viršyti 100 milijonų keleivių per metus.
|
„Būsime didžiausias veiklos centras, patenkinsiantis paklausą visame regione“, – prognozuoja Paulas Griffithsas, Dubajaus oro uostų generalinis direktorius.
Taip pat vyksta naujo oro uosto statybos. Tikimasi, kad iki 2050 m. jo pajėgumas pasieks 260 milijonų keleivių per metus – daugiau nei 3 kartus daugiau nei Londono Hitrou oro uosto (84 milijonai per metus).
Abu Dabio oro uostas, Dubajaus konkurentas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, turi mažesnį pajėgumą – 45 mln. keleivių per metus. Oro uostas gali pasigirti unikalia vieta. Ekspertai pabrėžia, kad trečdalis pasaulio gyventojų yra pasiekiami 4 valandų skrydžio atstumu, o du trečdaliai – 8 valandų skrydžio atstumu. Oro uosto svarba auga. Tikimasi, kad Abu Dabio nacionalinė oro linijų bendrovė „Etihad“ netrukus bus įtraukta į Abu Dabio vertybinių popierių biržos sąrašus.
Ne tik Artimųjų Rytų transporto mazgai galėjo pasinaudoti savo geografine padėtimi, nes plečiasi kryptys ir oro uostai. Naudos gauna ir Stambulo oro uostas.
„Miestas yra Afrikos, Azijos ir Europos kryžkelėje, o tai suteikia jam didžiulį pranašumą“, – teigia Stambulo oro uosto generalinis direktorius Selahattinas Bilgenas.
Todėl, nors miestas ir nėra įsikūręs prie Persijos įlankos, jis pradeda konkuruoti su vietos uostais kaip svarbus transporto mazgas. 2018 m. mieste atidarytas naujas oro uostas, kurio pajėgumas – 90 mln. keleivių per metus. Praėjusiais metais jis beveik pasiekė savo pajėgumą – juo naudojosi 80 mln. keleivių. Ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį į poreikį jį išplėsti iki tokio dydžio, kad jis galėtų aptarnauti 200 mln. žmonių – dydį, panašų į Dubajaus.
Europą pradeda lenkti mega oro uostai. Vos prieš tris dešimtmečius didžioji dalis oro eismo vyko tarp Šiaurės Amerikos ir Senojo žemyno. Dabar situacija pasikeitė. Tam įtakos turėjo ne tik oro uostų plėtra Persijos įlankoje, bet ir Maskvos invazija į Ukrainą. Nuo tada Europos oro linijos vengė Rusijos. Dėl to pailgėjo skrydžiai į Japoniją, Indiją ir Kiniją, o Europos vežėjai prarado laiko pranašumą, kurį jie tradiciškai turėjo prieš savo konkurentus iš JAE.
