Įstatymas, kurio laukė tūkstančiai: ruošia dovaną visiems namų savininkams ()
Naujoji tvarka šią ribą padvigubina.
© J. Sedols, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:V%C4%81rkavas_mui%C5%BEas_pils_2001-04-08.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šių metų sausio 7 d. Latvijoje įsigaliojo „Statybos įstatymo“ pakeitimai – ką tai reiškia namų ir butų savininkams?
Vyriausybė pritarė idėjai, kuri leis gyventojams savo poreikiams atstatyti didesnius pastatus nei anksčiau. Nuo šiol privatūs asmenys galės atlikti gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų, kurių plotas siekia iki 400 kvadratinių metrų, rekonstrukcijos darbus.
Iki šiol šis apribojimas buvo perpus mažesnis, neleidžiant savininkams patiems imtis didesnių patobulinimų. Ekonomikos ministerija parengė šiuos pakeitimus, kad reglamentai būtų suderinti su naujausiais įstatymo pakeitimais.
Iki šiol reglamentuose buvo numatyta, kad savininkas gali pats atstatyti pastatą, jei jo plotas neviršija 200 kvadratinių metrų. Naujoji tvarka šią ribą padvigubina. Tai reiškia, kad net ir didesnių vieno ar dviejų butų namų savininkams nebereikės būtinai pasitelkti statybos įmonių paprastesniems renovacijos darbams. Šie pakeitimai taikomi tiek patiems gyvenamiesiems pastatams, tiek įvairiems pagalbiniams pastatams sklype.
|
Daugeliui tai galėtų palengvinti renovacijos darbų planavimą ir sumažinti biurokratines kliūtis. Žmonės, turintys įgūdžių ir noro patys atnaujinti savo namus, dabar galės tai daryti didesnėse erdvėse. Pagrindinė sąlyga išlieka ta pati – renovacija turi būti atliekama savo reikmėms, o ne komerciniais tikslais.
Kita reikšminga naujovė bus susijusi su informacija apie pinigus, kuriuos planuojama išleisti statyboms. Nuo šiol, pradedant darbus, gyventojams nebereikės Statybos informacinėje sistemoje nurodyti, iš kur gautas finansavimas. Iki šiol toks reikalavimas buvo privalomas, tačiau dabar jis bus panaikintas.
Tai reiškia, kad valstybė nebereikalaus, jog asmenys, vykdantys statybas savo reikmėms, atskleistų savo finansavimo šaltinį. Šis žingsnis žengtas todėl, kad Statybos įstatymo pakeitimai numato, jog privatūs asmenys neprivalo atskleisti šios informacijos. Tai sumažina nereikalingą administracinę naštą ir poreikį teikti paaiškinimus apie asmenines lėšas.
Pakeitimais taip pat patikslinama, kokius dokumentus savininkas gali parengti pats. Bus išsaugota statybos iniciatoriaus teisė parengti reikiamus dokumentus antros grupės pagalbiniams pastatams. Tas pats pasakytina ir apie mažus žemės ūkio pastatus, kurie nėra skirti gyventi. Parametrai, pagal kuriuos tai galima padaryti, išlieka tie patys kaip ir anksčiau.
Ministrų kabinetui taip pat bus pavesta nustatyti kitus atvejus, kada bus galima statyti savarankiškai. Tikslas – aiškiai apibrėžti situacijas, kai nebūtinas privalomas profesionalaus statybų prekybininko įtraukimas. Tai suteiks daugiau aiškumo tiems, kurie nori savarankiškai dirbti savo kieme.
Nors vyriausybė pritarė šiems pakeitimams, darbas su jais vis dar vyksta. Dabar atėjo Saeimos eilė, kuri turi svarstyti Statybos įstatymo pakeitimus dar dviejuose svarstymuose. Atsakingas komitetas planuoja prašyti deputatų skubiai spręsti šį klausimą.
Tai daroma tam, kad naujos lengvatos gyventojams taptų prieinamos kuo greičiau. Tik Saeimai priėmus galutinį sprendimą, nauji kvadratinių metrų apribojimai ir supaprastinta ataskaitų teikimo tvarka taps kasdienybe visiems statybininkams.
