Kaimynas pasistatė tvorą ir reikalauja pinigų? Taisyklės aiškios ()
Tvoros tarp sklypų statyba gali tapti kaimynų ginčų priežastimi.
© Randy Fath (Unsplash License) | https://unsplash.com/photos/pink-petaled-flowers-blooms-near-fence-07dDz_PI05k
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tvoros yra ne tik sklypo apsaugos elementas, bet ir dažna konfliktų tarp kaimynų priežastis. Dažniausiai ginčijamasi dėl tvoros statybos ar vėlesnio jos remonto išlaidų. Nors Lenkijos įstatymai aiškiai nurodo atvejus, kada bendraturčiai privalo dalintis išlaidomis, praktikoje kyla daug dvejonių – ypač tada, kai tvora iškyla be išankstinio susitarimo su kaimynu.
Kada kaimynas gali pareikalauti pinigų?
Tvora atlieka svarbią funkciją užtikrinant privatumą ir sklypo saugumą. Pagal Lenkijos Civilinį kodeksą, ant sklypų ribos stovinti tvora yra bendra kaimynų nuosavybė, o tai reiškia, kad abi šalys turėtų prisiimti jos statybos ir priežiūros išlaidas. Kaimynas gali reikalauti prisidėti prie išlaidų tik tada, kai tvora pastatyta tiksliai ant sklypų ribos ir abi šalys tam pritarė. Tokiu atveju tvora laikoma bendra, o išlaidos dalijamos savininkams. Tačiau jei vienas iš kaimynų pastato tvorą be suderinimo, jis neturi teisinio pagrindo reikalauti išlaidų atlyginimo. Išimtis – tik gera pačias išlaidas padengusio savininko valia. Tvora, stovinti tik vieno asmens sklype, yra jo nuosavybė, todėl jam tenka visa statybos ir priežiūros finansinė našta.
O kas nutinka, jei reikalas pasiekia teismą?
|
Jei konfliktas dėl tvoros persikelia į teismą, sprendimas gali būti kitoks. Išimtiniais atvejais, jei tvora buvo pastatyta dėl pagrįsto poreikio, o kita šalis gauna iš jos akivaizdžios naudos, teismas gali priteisti dalinį išlaidų atlyginimą. Išimtį sudaro ir vietiniai papročiai, pagal kuriuos ribinės tvoros traktuojamos kaip bendros.
Kad papročiai turėtų teisinę reikšmę, jie privalo būti visuotinai žinomi ir pripažįstami abiejų šalių. Geriausias būdas išvengti ginčų – iš anksto su kaimynu suderinti statybos sąlygas ir išlaidas. Kilus konfliktui, taip pat verta apsvarstyti mediaciją, kuri dažnai yra pigesnė ir greitesnė nei teisminis procesas.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje situacija yra panaši į Lenkijos, tačiau reglamentuojama konkrečių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) straipsnių ir Statybos techninių reglamentų (STR).
Štai pagrindiniai aspektai, kaip Lietuvoje sprendžiami tvoros statybos ir išlaidų klausimai:
1. Tvora ant sklypo ribos – bendra nuosavybė
Pagal LR Civilinį kodeksą, objektai (šiuo atveju tvoros), esantys ant sklypų ribos, laikomi bendrąja daline nuosavybe, nebent įrodoma kitaip. Tai reiškia:
Išlaidų dalinimasis: jei kaimynai sutaria statyti tvorą tiksliai ant ribos, jie turėtų dalintis statybos ir priežiūros išlaidas per pusę (arba pagal susitarimą).
Sutikimas: norint statyti tvorą ant pačios ribos (kai konstrukcijos kerta ribą), privalomas rašytinis kaimyno sutikimas. Be jo tokia statyba laikoma neteisėta ir kaimynas gali reikalauti ją nugriauti.
2. Tvora savo sklypo dalyje
Jei kaimynas atsisako prisidėti prie išlaidų, savininkas gali statyti tvorą savo sklypo viduje:
Atstumas: statant tvorą savo sklype, rekomenduojama išlaikyti bent 1 metro atstumą nuo ribos. Tokiu atveju kaimyno sutikimas dažniausiai nėra reikalingas (jei laikomasi aukščio ir insoliacijos reikalavimų).
Išlaidos: visas statybos ir priežiūros išlaidas dengia tas savininkas, kurio sklype stovi tvora. Kaimynas neprivalo už ją mokėti, net jei tvora jam suteikia privatumo.
3. Insoliacijos (šešėlio) ir aukščio reikalavimai
Net jei statote tvorą savo lėšomis savo sklype, turite laikytis taisyklių, kad nepažeistumėte kaimyno interesų:
Aukštis: iki 2 metrų aukščio tvoroms leidimo paprastai nereikia, tačiau aukštesnėms gali prireikti projekto ir leidimo.
Skaidrumas (akytumas): Lietuvoje galioja griežtos taisyklės dėl metamo šešėlio:
- Šiaurinėje pusėje tvora turi būti itin skaidri (kiaurymės ne mažiau 50 %), kad neužstotų kaimynui saulės.
- Rytų ir vakarų pusėse skaidrumas turi būti ne mažesnis nei 25 %.
- Pietinėje pusėje tvora gali būti aklina (0 % skaidrumo).
Jei šių parametrų nesilaikoma, kaimyno sutikimas būtinas, net jei tvora statoma ne ant ribos, o prie pat jos.
4. Teismai ir „pagrįsta nauda“
Lietuvos teismų praktikoje galioja principas, kad niekas negali būti verčiamas gerinti savo turto kito sąskaita be savo valios. Jei pastatėte tvorą be kaimyno sutikimo, priversti jį sumokėti pusę sumos teismo keliu bus labai sunku, nebent įrodytumėte, kad tvora buvo būtina (pvz., dėl saugumo ar bendro turto apsaugos) ir kaimynas ja aktyviai naudojasi (pvz., prie jos tvirtina savo statinius).
Patarimas: geriausia Lietuvoje sudaryti rašytinį susitarimą dar prieš pradedant darbus. Jame nurodykite tvoros tipą, aukštį, tikslią vietą ir tai, kaip pasidalinsite išlaidas bei būsimą priežiūrą. Tai apsaugos jus nuo konfliktų ateityje, ypač jei pasikeis sklypo savininkai.
