Jūsų kiemas – nebe jūsų tvirtovė? Teisininkai įspėja: štai kada privalote įsileisti statantį kaimyną į savo valdą ir kokios kompensacijos reikalauti ()
Praktikoje tai reiškia, kad prieš žengiant į svetimą valdą, šalys turėtų nustatyti bendradarbiavimo taisykles, įskaitant galimą kompensaciją.
© Pixabay (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/beige-concrete-house-under-cumulus-cloud-358636/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkijos Statybos įstatymas leidžia patekti į kaimynines patalpas ar sklypą, kai be to neįmanoma atlikti darbų. Nuo 2026 m. vasario 27 d. galioja nauja prašymo forma tokiems atvejams spręsti. Štai detalės.
Statybos įstatymas aprašo situacijas, kuriomis investuotojui reikalinga prieiga prie kaimyninio pastato, patalpų ar teritorijos, kad galėtų atlikti parengiamuosius arba statybos darbus. Pagrindas yra įstatymo 47 straipsnis, kuris įpareigoja pirmiausia gauti kaimyno sutikimą bei suderinti naudojimosi nekilnojamuoju turtu būdą, apimtį ir terminus.
Praktikoje tai reiškia, kad prieš žengiant į svetimą valdą, šalys turėtų nustatyti bendradarbiavimo taisykles, įskaitant galimą kompensaciją. Kaip nurodo „Portal Samorządowy“, toks susitarimas yra civilinio teisinio pobūdžio.
Ką numato teisės aktai?
Jei naudojimasis kaimyniniu turtu padaro žalos, investuotojas, baigęs darbus, privalo ją pašalinti. Portalas paaiškina, kad žalos atlyginimas – pagal Civilinio kodekso 363 straipsnį – gali būti vykdomas atkuriant ankstesnę būklę arba sumokant atitinkamą pinigų sumą.
„Portal Samorządowy“ taip pat nurodo svarbų apribojimą: jei žala nepadaroma, pagrindo kompensacijai nėra. Tuo pat metu galimybė gauti atlygį egzistuoja derinimo su investuotoju etape ir priklauso nuo šalių susitarimo.
|
„Įstatymų leidėjas šioje srityje nenustato jokių apribojimų, – pokalbyje su portalu teigė teisės mokslų daktarė, teisininkė, „GWW Legal & Tax“ partnerė Martyna Sługocka. – Tai teisiniai aspektai dėl patekimo į kaimyninį pastatą, patalpas ar teritoriją pagal statybos teisę“, – priduria ji.
Ką daryti, jei kaimynas nesutinka?
Statybos įstatymas numato procedūrą tam atvejui, jei kaimynas neduoda sutikimo. Tokioje situacijoje investuotojas gali kreiptis į architektūros ir statybos administravimo instituciją su prašymu priimti sprendimą dėl patekimo į kaimyninį pastatą, patalpas ar teritoriją būtinumo.
Prašymą galima pateikti popierine forma arba elektroniniu būdu per portalą e-budownictwo.gunb.gov.pl. Remiantis medžiagos aprašymu, institucija per 14 dienų nuo prašymo pateikimo turi įvertinti, ar patekimas tikrai yra būtinas. Jei taip, priimamas sprendimas ir nustatomos naudojimosi sąlygos darbų laikotarpiui.
Nuo 2026 m. vasario 27 d. galioja naujas finansų ir ekonomikos ministro reglamentas dėl prašymo formos pavyzdžio (ankstesnė forma galiojo nuo 2021 m. vasario 17 d.).
Prašyme (taip pat ir elektroniniame) privaloma nurodyti:
- investuotojo duomenis;
- parengiamuosius arba statybos darbus, pagrindžiančius sprendimą;
- kaimyninį pastatą, patalpas ar nekilnojamąjį turtą, dėl kurio teikiamas prašymas;
- informaciją apie statybos leidimą arba pranešimą apie statybą;
- prašymo pagrindimą.
Jeigu šalys nesusitaria dėl kompensacijos, „Portal Samorządowy“ nurodo, kad teisių turėtojui lieka galimybė reikalauti žalos atlyginimo civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme.
Kaip yra Lietuvoje?
Lietuvoje situacija yra panaši savo esme, tačiau skiriasi teisinio reguliavimo detalės ir institucijos, į kurias kreipiamasi. Jei kaimynas nesutinka įsileisti į savo teritoriją statybos darbams atlikti, lietuviškasis „Statybos įstatymas“ ir „Civilinis kodeksas“ siūlo kiek kitokį kelią nei Lenkijoje.
Štai pagrindiniai skirtumai ir taisyklės Lietuvoje:
1. Pirmas žingsnis – susitarimas
Kaip ir Lenkijoje, Lietuvoje prioritetas teikiamas šalių susitarimui. Remiantis Civiliniu kodeksu, nekilnojamojo turto savininkas privalo leisti kitiems asmenims naudotis jo turtu, jei tai būtina inžineriniams tinklams nutiesti ar statybos darbams atlikti, tačiau tik tiek, kiek tai mažiausiai riboja savininko teises.
- Atlygis: šalys gali susitarti dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos už nepatogumus.
- Žalos atlyginimas: jei atliekant darbus kaimyno turtas sugadinamas (išvažinėta veja, apgadinta tvora), investuotojas privalo atkurti ankstesnę būklę arba atlyginti nuostolius pinigais (CK 4.129 str. analogija).
2. Ką daryti, jei kaimynas nesutinka?
Skirtingai nei Lenkijoje, kur nuo 2026 m. vasario pabaigos numatyta greitesnė 14 dienų administracinė procedūra per savivaldybę/architektūros instituciją, Lietuvoje procesas dažniausiai persikelia į teismą.
- Teisminis kelias: jei kaimynas kategoriškai nesutinka įsileisti, o be to darbų atlikti neįmanoma, investuotojas turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo arba dėl teismo leidimo atlikti konkrečius darbus naudojantis kaimyno žeme.
- Svarbu: teismas vertina, ar patekimas tikrai yra būtinas (ar nėra kitų techninių būdų atlikti darbus savo sklype) ir ar tai nepadarys neproporcingos žalos kaimynui.
3. Statybos inspekcijos vaidmuo
Lietuvoje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) tiesiogiai nesuteikia leidimo „užeiti į kaimyno sklypą“. Jos funkcija labiau susijusi su statybą leidžiančių dokumentų (SLD) kontrole. Tačiau:
- Jei projektas numato statybas arčiau nei 3 metrai iki ribos, SLD nebus išduotas be kaimyno notariško sutikimo.
- Jei kaimynas neduoda sutikimo statyti arčiau ribos, statytojas gali prašyti teismo pakeisti šį sutikimą teismo sprendimu (įrodinėjant, kad kaimyno atsisakymas yra piktnaudžiavimas teise).
.jpg)