Mėnulis ar Panevėžys? NASA už „Rail Baltica“ kainą jau skraido į kosmosą! ()
Raketa į Mėnulį ar bėgiai į Europą?
© freepik.com
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Raketa į Mėnulį ar bėgiai į Europą? Už tą pačią kainą NASA jau skrenda
Lygiai taip pat, kiek Baltijos šalims kainuos „Rail Baltica“ statyba, amerikiečiai „susimokėjo“ už SLS raketą „Artemis“ programoje. Yra tik vienas niuansas: NASA raketa veikia ir jau du kartus sėkmingai apskriejo Mėnulį bei grįžo atgal, o akivaizdžiausias „Rail Baltica“ elementas kol kas yra tik polių krūva Daugavoje.
Milijardų lenktynės: nuo vizijos iki realybės
Projekto rengėjų teigimu, pirmojo „Rail Baltica“ etapo kaina Baltijos šalyse galėtų siekti 14,3 mlrd. eurų (iš kurių Latvijos dalis – 5,5 mlrd. eurų). Bendra viso projekto kaina gali išaugti iki 23,8 mlrd. eurų. Palyginimui: 2017 m. atlikta sąnaudų ir naudos analizė prognozavo, kad projektas kainuos vos 5,8 mlrd. eurų.
|
Šiuo metu iš turimų Europos Sąjungos fondų lėšų (planavimo laikotarpis baigiasi kitais metais) Latvijos Transporto ministerija informavo galinti nutiesti tik 52,66 kilometro sankasos. Finansavimas pirmiausia skirtas pietinei atkarpai nuo Lietuvos sienos iki Misos. Tačiau šios sumos apima tik pylimus, tiltus ir griovius – be pačių bėgių, kontaktinio tinklo, stočių ir riedmenų. Už tai teks susimokėti papildomai. Iš viso – tie patys 23,8 mlrd. eurų.
NASA pasiekimai už tą pačią sumą
Tuo tarpu NASA „Artemis“ programos raketa, kurią sudaro „Space Launch System“ (SLS), „Orion“ kapsulė ir Europos kosmoso agentūros aptarnavimo modulis, iš Kennedy kosmoso centro Kanaveralo kyšulyje sėkmingai kilo jau antrą kartą.
- „Artemis I“: Autonominis skrydis be įgulos aplink Mėnulį.
- „Artemis II“: Šių metų balandžio 1 d. keturi astronautai išskrido į rekordinį nuotolį (gerokai toliau nei legendinis „Apollo 13“) ir sėkmingai grįžo į Žemę, nusileisdami Ramiajame vandenyne.
- Ateitis: Kitais metais planuojamas žmonių išlaipinimas Mėnulio paviršiuje.
Senos technologijos ir nebaigti projektai
Pirmieji „Rail Baltica“ planai 2011 m. rodė, kad visiems darbams užteks 3,6 mlrd. eurų. Tais pačiais metais NASA pradėjo SLS kūrimą, naudodama „Space Shuttle“ variklius ir kietojo kuro greitintuvus, sukurtus dar Šaltojo karo metais. Nors sistema yra vienkartinė ir sulaukia kritikos dėl kainos (ypač lyginant su „SpaceX“ daugkartinio naudojimo raketomis), ji veikia čia ir dabar.
Jei pažvelgtume į grynąsias SLS kūrimo išlaidas (raketa, varikliai ir pakopos, be „Orion“ kapsulės), suma siekia 23,8 milijardo – lygiai tiek pat, kiek šį pavasarį įvertinta „Rail Baltica“. Skirtumas tik tas, kad SLS varikliai jau dunda kosmose, o bėgiai per Baltijos šalis vis dar egzistuoja labiau popieriuje nei gamtoje.
Išvada
Už 23,8 mlrd. (priešingai nei eurais skaičiuojamo geležinkelio, NASA kaina doleriais yra netgi mažesnė) amerikiečiai gavo transporto sistemą, kuri jau pasiekė Mėnulį, grįžo ir ruošiasi ten įkurti nuolatinę tyrimų bazę. „Rail Baltica“ atveju už tą pačią sumą kol kas turime tik brangiausius pasaulyje polius Daugavos upėje.
