Namas kuklus, tvora – tarsi tvirtovė. Kodėl taip mėgstam izoliuotis nuo pasaulio? ()
Lietuviai tvoroms pinigų negaili.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Italijoje užtenka bet ko – sudėtų akmenų, senos tinklinės tvoros ar gyvatvorės. Ir tvora jau yra. Lietuvoje ji turi būti tvarkinga – tvirta, madinga ir geriausia nepermatoma. Kartais tvora kainuoja tiek, kiek nedidelis butas. Iš kur atsirado ši mūsų meilė tvoroms? Užtenka pravažiuoti pro naują gyvenamųjų namų kvartalą. Bet kur. Kai kurie namai būna visai nedideli, sklypai siekia vos po kelis arus, tačiau tvoros atrodo taip, tarsi saugotų rezidenciją iš Holivudo.
Betoninis pamatas, platūs metaliniai segmentai, automatiniai vartai, vaizdo telefonspynė, kameros kiekviename kampe, pašto dėžutė ir į judesį reaguojantis apšvietimas. Be to, dviejų metrų aukščio tvora, pro kurią nesimato nei namo, nei šeimininko. O už tvoros stovi mažas, vos 90 kvadratinių metrų namukas. Vartai beveik tokie pat reprezentatyvūs kaip visa pastato fasado dalis – „prabangūs“.
Lietuviai tvoroms pinigų negaili. Nes tvora ne tik žymi sklypo ribą. Ji turi saugoti, užstoti ir kelti prestižą. Dažnai ji privalo „atrodyti“. Didelę reikšmę tvirtoms tvoroms teikia ir lenkai, čekai bei slovakai.
Italas numos ranka, lietuvis užsisakys pulteliu valdomus vartus
Skirtumą požiūryje į tvoras gerai matyti keliaujant po Europą. Italijoje, ypač už turtingiausių didmiesčių rajonų ribų, nieko ypatingai nestebina pakrypusi tinklinė tvora aplink namą, sena akmeninė sienelė, girgždančios medinės durelės ar gyvatvorė, auganti taip, kaip nori gamta.
|
Niekam labai nerūpi, kad vartai išblukę, spalva nesuderinta su langais, o pašto dėžutė prisimena laikus, kai vietoje euro dar buvo liros. Svarbiau yra terasa, vynmedžiai, stalas priešais namą ir vieta, kur galima pasėdėti su šeima. Stalas dažnai irgi bet koks, su po viena koja padėtu medžio gabalėliu, kad nesvyruotų. Dažnai atrodo taip, tarsi ta nepastebima sienelė ar senas stalas ten stovėtų nuo amžių. Ji nesistengia būti svarbiausia valdos puošmena.
Vokietijoje, Nyderlanduose ar Danijoje tvoros – ypač priekinėje pusėje – dažniausiai būna daug žemesnės ir diskretiškesnės. Kartais ribą tarp šaligatvio ir sodo žymi tik nedidelė gyvatvorė. Namas nesudaro paslėptos tvirtovės įspūdžio. Dieninės užuolaidos? Naktinės užuolaidos? O kam? Jungtinėje Karalystėje dažniau sutiksime neaukštas mūrines sieneles, medinius vartelius ir sodelius, kurie nėra slepiami nuo smalsių žvilgsnių. Priešingai – jie tiesiog kviečia užmesti akį.
Jungtinėse Valstijose daugelyje kvartalų namo priekis apskritai nėra aptvertas. Tarsi filmuose. Tvora atsiranda tik už pastato, kur turi užtikrinti gyventojų privatumą. Priekyje dažnai turime atvirą erdvę. Kai kuriose JAV dalyse netgi galioja draudimas tvertis iš priekio. Lietuvoje – priešingai. Pačią reprezentatyviausią ir akliniausią tvorą statome būtent nuo gatvės pusės.
Iš kur kyla tvorų mada Lietuvoje?
Dabar šiek tiek istorijos. Senajame Lietuvos kaime tvora turėjo grynai praktinę reikšmę. Saugodavo nuo gyvūnų, atskirdavo kiemą nuo kelio ir rodydavo – „čia mano, o čia tavo“. Ji neturėjo būti nei graži, nei itin tvirta. Tokios tuo metu buvo tvoros – padarytos iš to, kas pasitaikė po ranka: kartelių, lentų, tvoralenčių, o vėliau ir iš metalinio tinklo.
Po karo nuosavas namas buvo svajonė ir gyvenimo sėkmės simbolis. Statoma būdavo ilgus metus, gaunant cemento, plytų ar plieno per pažintis. Kai pastatas galiausiai būdavo baigtas, tvarkinga tvora vainikuodavo investiciją. Jas darydavo iš to, ką pavykdavo gauti. Kartais tai būdavo metalo atraižos iš frezavimo staklių, prie kurių privirindavo panaudotus strypus iš panašios medžiagos. Kartais naudodavo ir senas padangas, nudažytas ryškiomis spalvomis.
Galima drąsiai teigti, kad pokariu beveik kiekviena tvora atrodė kitaip. 10-ajame dešimtmetyje Lietuvoje atsirado sunkių betoninių tvorų mada. Kuo daugiau dekoratyvinių arkų, stogelių ir kalviškų elementų, tuo „reprezentatyviau“ atrodė valda. O jei dar įvažiavime stovėjo senas „Mercedes“ – tai jau rodė sklypo savininko turtą. O jei dar įėjimą saugojo gipsinės ar iš smiltainio iškaltos liūtų figūros, tai jau buvo visiška prabanga.
Tokios betoninės tvoros atlaikė laiko išbandymą ir iki šiol jas galima sutikti ne vienoje valdoje. Jos net nesudreba. Lietuviai niekada nemąstė apie tai, kad savo sklypo neaptvertų. Tai ne tik tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Aklina tvora suteikia kontrolės jausmą, nors ne visada efektyviai apsaugo nuo įsilaužimo. Tačiau ji leidžia ramiai pasėdėti terasoje, išleisti šunį ar leisti vaikams žaisti sode.
Lietuvos valdose įsiviešpatavo polisadinės tvoros
Šiuo metu vietoje betoninių baliustrų renkamasi plienas, estetiškos lamelės ir minimalistiniai stulpeliai. Pastaraisiais metais Lietuvos valdose įsiviešpatavo polisadinės tvoros iš horizontalių arba vertikalių metalinių profilių, dažniausiai padengtų milteliniais dažais antracito, juodos ar rudos spalvos atspalviais. Jos tinka prie šiuolaikinių namų, yra ilgaamžės ir gali beveik visiškai uždengti sodą. Be to, jas lengva montuoti.
Madingos ir lamelinės tvoros, primenančios didžiules žaliuzes. Tinkamu kampu sumontuotos juostos riboja matomumą iš gatvės, tačiau praleidžia dalį šviesos ir oro. Dėl to tvora neatrodo taip slėgiamai.
Vis daugiau žmonių renkasi paprastesnes segmentines tvoras. Anksčiau jos asocijuodavosi daugiausia su pramoniniais objektais, o šiandien – papildytos gyvatvore ar vijokliais – puikiai dera prie šiuolaikinio sodo. Jos pigesnės už kalvio darbo skydus ir nedominuoja prieš namą. Dėl vijoklių gauname papildomą žalios augalijos sieną.
Taip pat grįžta mediena ir ją imituojančios medžiagos. Kompozitinėms plokštėms nereikia reguliaraus dažymo, o jos suteikia šiltesnį akcentą nei plienas. Vis dar populiarūs ir gabionai – metaliniai krepšiai, užpildyti akmenimis, nors vis dažniau jie naudojami tik kaip tvoros fragmentas. Visa sienelė iš gabionų gali atrodyti sunkiai ir užimti nemažai vietos.
Tačiau natūraliausiu sprendimu išlieka gyvatvorė. Ji neužtikrins visiškos apsaugos iš karto, ją reikia laistyti ir karpyti, tačiau ilgainiui ji slopina triukšmą valdoje, sulaiko dulkes ir suteikia prieglobstį paukščiams. Vis dažniau ji derinama su paprastu tinklu arba lengvais metaliniais segmentais.
Naujiena yra ne tiek pati medžiaga, kiek tvoros įranga. Vartai, atidaromi telefonu, vaizdo telefonspynė, paslėpta dėžutė siuntoms, LED apšvietimas ir kodinė klaviatūra nustoja būti prabanga. Šiuolaikinė tvora tampa išmaniojo namo dalimi.
Pirmiausia namas, vėliau tvirtovė
Tvora turėtų tikti ne tik prie stogo ir fasado spalvos, bet visų pirma – prie namo ir sklypo dydžio. Aklina, dviejų metrų tvora aplink nedidelį pastatą gali vizualiai dar labiau sumažinti sklypą. Ji užstoja šviesą, apsunkina oro cirkuliaciją ir padaro taip, kad sodas primena uždarą kiemą.
Verta prisiminti ir tai, kad mada greitai praeina. Betoninės tvoros, kurios kadaise buvo populiarumo viršūnėje, šiandien dažnai yra griaunamos. Kas žino, ar panašus likimas po kelerių metų neištiks dalies milžiniškų antracito spalvos konstrukcijų.
Tai galbūt verta pasimokyti iš italų ir į tvorą pažvelgti šiek tiek laisviau? Tvora neprivalo visai apylinkei pasakoti apie šeimininko statusą. Ji turėtų saugoti privatumą, būti ilgaamžė ir patogi, bet nebūtinai priminti gynybinę sieną. Nes jeigu vartai yra dvigubai įspūdingesni už patį namą, gali būti, kad kažkur pakeliui sumaišėme proporcijas. Tačiau pultelio vartams atidaryti neatsisakykime. Visgi tai – patogumas.
