Išmaniojo miesto receptas pagal ispanus (0)
Amsterdamas, Barselona, Birmingemas, Dubajus, Helsinkis, Sandiegas, Stokholmas, Jokohama, Viena – visi šie miestai siekia tapti išmaniais.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anksčiau miesto tarnyboms tekdavo naktimis tikrinti gatvių apšietimą tam, kad būtų aptiktos perdegusios lemputės, šiandien šį darbą atlieka jutikliai. Technlogijų dėka gatvių apšvietimas yra reguliuojamas ir tokiu būdu sutaupoma elektra. Gatvei ištuštėjus apšvietimas prigęsta, tačiau vos tik jutikliams pastebėjus artėjantį žmogų lempos ima šviesti įprastu režimu. Lygiai taip pat lempų jutikliai reaguoja į aušrą, debesuotumą ir mėnulio šviesą.
Visai netrukus miesto parke jutikliai leis sureguliuoti laistymo sistemą taip, kad vanduo būtų panaudojamas optimaliausiai. Šiukšlių konteineriuose įrengti jutikliai informuos tarnybas apie prisikaupusias šiukšles ir šie galės atvykti tik esant reikalui.
Visi šie patobulinimai leidžia sutaupyti šiek tiek pinigų ir palengvinti gyvenimą, tačiau jie dar nereiškia, kad miestas tapo tikrai išmanus. Visiškai išmanaus miesto gyventojai gali bet kur ir bet kada pasiekti juos dominančią informaciją. Santanderino gyventojai gali naudotis mobiliaja programėle „Pulse of The City“, kuri suteikia žmonėms progą nuolatos stebėti padėtį jų mieste.
Autobuso stotelėje laukiančiam žmogui tereikia nukreipti savo išmanųjį telefoną į autobuso stotelę ir jo ekrane iš karto pasirodys duomenys apie viešą transportą, kuris kursuoja šiuo maršrutu.
Nukreipus telefoną į koncertų salę pasirodo informacija apie artimiausius renginius. Stovint šalia parduotuvės telefonas gali parodyti patraukliausius dienos pasiūlymus, o prie turistinio objekto – istorinę informaciją.
Anksčiau miesto gyventojai skundėsi duobėtomis gatvėmis, tačiau dabar pakanka nufotografuoti duobę ir nusiųsti jos nuotrauką į „Pulse of the City“ sistemą. Kompiuteris automatiškai gauna ne tik nuotrauką, bet ir tikslias duobės koordinates. Netrukus ši informacija yra persiunčiama kelius prižiūrinčiai bendrovei ir politikui, kuris yra atsakingas už tą miesto dalį. Tokiu būdu politinę atsakomybę prisiėmęs žmogus yra įpareigojamas prižiūrėti atliekamus darbus, o visuomenė ir žiniasklaida gali sekti kiek laiko užtrunka darbų atlikimas. Visa informacija apie šiuos pranešimus yra viešai prieinama, tačiau siuntėjo duomenys nėra atskleidžiami.
Miesto mero teigimu toks problemų viešinimo būdas yra efektyvesni nei tradicinis, kuomet žmogus savo skundą pateikia telefonu arba elektroniniu paštu.
Artimiausiu metu išmaniojo miesto sistemoje bus prieinami duomenys apie demografinius pokyčius, nekilnojamo turto kainas ir kita aktuali informacija. Santanderino valdžia ketina sukurti ir elektroninę miesto aikštę, kurioje visi miesto gyventojai galėtų dalintis mintimis su savivaldybės darbuotojais. Toks vietinis socialinio tinklo atitikmuo turėtų priartinti tarnautojus prie gyventojų.
Eksperimaneto autoriai tikisi, kad ilgainiui atsiras daugiau programėlių, skirtų išmaniesiems miestams. Viešai prieinami duomenų srautai turėtų paskatinti programavimo entuziastus kurti dar originalesnę programinę įrangą.
Kol kas bandymą Santanderine sukurti išmanųjį miestą galima laikyti sėkmingu. Nė vienas jutiklis nenukentėjo nuo vandalų. Skeptiškai nusiteikę taksistai pakeitė savo nuomonę, kuomet suprato, kad niekas neketina jų sekti. Vis daugiau gyventojų savanoriškai įsitraukia į išmanaus miesto projekto plėtojimą.
Miesto drąsa pradeda atsipirkti ir materialiai. Bendrovė „Ferrovial“ jau nutarė čia įkurti išmaniųjų miestų tyrimų centrą.
