Lietuvoje populiarėja per du mėnesius pastatomi namai (5)
Nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas kelia ūpą modulinių namų gamintojams. Į Norvegiją tokius namus eksportuojančios įmonės planuoja netrukus pasiekti ikikrizinį užsakymų lygį ir šiuos namus jau siūlo Lietuvos rinkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kretingos bendrovė „Kegesa“ beveik dešimtmetį gamina modulinius namus. Ne tik individualius, bet ir daugiabučius iki 5 aukštų. Čia ne tik į modulį surenkami grindų, lubų skydai, lauko sienos, bet ir sumontuojama kanalizacija, šildymas, vėdinimas ir net baldai. Per mėnesį iš spygliuočių medienos pagaminami apie 7–8 daugiabučiai. Visi jie keliauja į Norvegiją.
„Ant įrengtų norvegų pamatų montuojame visą medinę dalį, todėl visiškai pastatyto namo su garantiniais aptarnavimais kaina yra apie 5 tūkst. litų už kvadratinį metrą. O pardavimo kaina Norvegijoje siekia 12–14 tūkst. litų už kvadratinį metrą“, – teigia „Kegesos“ direktorius Petras Kiminas.
Pasak įmonės vadovo, jei lietuviui medinis daugiabutis neįprastas, tai Norvegijoje tokie namai itin paklausūs. Tiesa, 2008-aisiais, prasidėjus krizei, užsakymai beveik sustojo, bet dabar rinka atsigauna.
Nors konkurenciją šiai vienintelei Lietuvoje modulinius daugiabučius namus gaminančiai bendrovei sudaro Estijoje ir Lenkijoje įsikūrusios tokios pat gamyklos, Skandinavijos rinka esą dar neužpildyta.
Statybas pradėjo ir Lietuvoje
Gerą ateitį planuoja ir Šiauliuose Lietuvos rinkai modulinius namus šiemet pradėjusi gaminanti UAB „Indigo House“, iki šiol juos irgi siūliusi vien skandinavams. Įmonės vadovo Tado Misiaus teigimu, pagaminti moduliai ant iš anksto paruoštų pamatų sumontuojami per dieną. Baigiamieji apdailos darbai trunka apie 3 savaites. Visas individualaus namo gamybos ciklas trunka iki dviejų mėnesių. Kvadratinio metro kaina – nuo beveik 3 tūkst. litų.
„Didžioji dalis Lietuvos medinių ,karkasinių ar skydinių, modulinių namų gamintojų orientuoti į eksportą ,bet pastebimas Lietuvos nekilnojamojo turto atsigavimas ir modulinės karkasinės konstrukcijos užima vis didesnę dalį rinkos“, – sako T. Misius ir priduria, kad lietuviams mūras kol kas priimtinesnis, tačiau nei vienas iš tokių namų statytojų negalėtų pasigirti 2 mėnesių darbų trukme ir pilnu įrengimu.
Per metus šiauliečiai pagamina ir pastato apie 40 iki 170 kvadratinių metrų modulinių namų. Manoma, kad ateityje jų paklausa augs dėl greitos statybos ir ekologiškos medienos. Juolab, kad lietuviai vis aktyviau perka žemės sklypus.
„Norvegijos rinkai namus gaminame jau 8 metus. Per tą laiką pastatėme per 200 statinių, o šiemet nusprendėme savo produkciją pasiūlyti ir Lietuvai. Manome, kad tautiečiai nusipelnė gyventi šiltuose ir kokybiškuose skandinaviškuose namuose“, – dėsto „Indigo House“ vadovas.
Anot jo, siūlydama gaminius, įmonė pasitelkia lietuviškos architektūros ir norvegiškos statybos patirtį: „Sukūrėme keletą tipinių projektų ,kuriuos ir siūlome Lietuvos rinkai. Šie moduliniai namai savo technologija pasižymi itin dideliu išbaigtumu gamyboje, kai atliekama vidaus ir lauko apdaila, sumontuojami santechnikos prietaisai, vonios , virtuvės baldai.
Namas susideda iš 2–3 modulių ir stovo konstrukcijų, visi elementai transportuojami į statybos aikštelę, kur ant iš anksto paruoštų pamatų sumontuojami per vieną darbo dieną.
Baigiamieji apdailos darbai trunka dar 3–4 savaites, o bendras gamybos ir statybos ciklas trunka iki dviejų mėnesių.
T. Milius teigia, kad kaina priklausomai nuo namo komplektavimo, pasirinkimo ir dydžio, gali svyruoti nuo 2900 litų už kvadratinį metrą: „Svarbu paminėti, kad į kaina įeina pilna lauko ir vidaus apdaila, pamatai , šildymo sistema, netgi įmontuojami virtuvės, vonios baldai.“
Įmonės vadovas sako, kad Norvegijos rinkai gamina kitokius – skydinius namus. Tai susiję su dideliu atstumu ir transportavimo kaštais – modulinės konstrukcijos užima didelį tūrį.
„Indigo House“ šiuo metu Lietuvoje vykdo aktyvius pardavimus ir pastebi, kad tautiečiai naujove susidomėję. T. Milius tai sieja ir su emigracija: „Lietuviai susipažinę su skandinavų kultūra, ir atėjusios tokios kompanijos kaip „Ikea“, keičia tą kultūrą. Daugelis lietuvių Skandinavijoje dirba, mato ir susipažįsta, todėl jiems tos skydinės, karkasinės ir modulinės konstrukcijos nėra svetimos.“
